Ketvirtadienį Seimas atidėjo klausimą dėl Rinkimų komisijos narės Lauros Matjošaitytės atleidimo, politikai taip pat toliau diskutavo apie Krašto apsaugos ministerijos (KAM) už beveik 50 tūkst. eurų surengtą šventinį vakarėlį savo darbuotojams.
Tarp svarbiausių dienos ekonomikos naujienų – Mokėjimo agentūros direktoriaus nušalinimas nuo pareigų, teisėsaugai atliekant tyrimą dėl galimos korupcijos institucijoje, jame įtarimai jau pareikšti direktoriaus pavaduotojui.
Užsienio aktualijose – pratęstos JAV ir Kinijos prekybos paliaubos, JAV federalinio teismo nurodymas grąžinti prieigą į Baltuosius rūmus trijų žiniasklaidos priemonių žurnalistams ir „OpenAI“ dirbtinio intelekto modelio įsilaužimas į Australijos vyriausybės interneto svetainę.
LIETUVOS ĮVYKIAI
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) narei Laurai Matjošaitytei neatvykus į posėdį, kuriame Seimas turėjo spręsti dėl jos atleidimo iš pareigų, parlamentarai nutarė šio klausimo nagrinėjimą atidėti. Prie klausimo nagrinėjimo parlamentarai grįš spalio 6 d. Tokį siūlymą tvirtinant plenarinio posėdžio darbotvarkę iškėlė konservatorė Giedrė Balčytytė. Prieš posėdį Seimo pirmininkas Juozas Olekas žurnalistams teigė, kad L. Matjošaitytė posėdyje nedalyvaus, nes yra išvykusi. Jis taip pat laikėsi jau anksčiau išsakytos pozicijos ir vylėsi, jog VRK narė pati pasirašys pareiškimą dėl atsistatydinimo. Klausimų dėl L. Matjošaitytės veiklos kilo naujienų portalui „Delfi“ paskelbus, kad ji galėjo konsultuoti „Nemuno aušrą“ ir padėti partijai parengti atsakymą VRK. Pati L. Matjošaitytė teigia už konsultacijas negavusi atlygio.
Premjeras tikisi, kad ministras Robertas Kaunas atsiprašys visuomenės dėl Krašto apsaugos ministerijos (KAM) darbuotojams surengto vakarėlio. Pasak Vyriausybės vadovo, renginiai darbuotojams yra suprantami, tačiau, jo vertinimu, tokie vakarėliai galėtų būti rengiami už gerokai mažesnę lėšų sumą. Savo ruožtu Seimo pirmininkas Juozas Olekas teigė, kad reikia ieškoti būtų, kad tokie atvejai nesikartotų. J. Oleko nuomone, visuomenei neturėti kilti abejonių, jog lėšos gynybai panaudojamos tinkamai. Ministerijos darbuotojams surengtą šventę, kuri kainavo beveik 48 tūkst. eurų, kritikavo ir krašto apsaugos ministro R. Kauno pirmtakai – socialdemokratė Dovilė Šakalienė ir konservatorius Arvydas Anušauskas. Pastarojo nuomone, renginiui buvo galima išleisti mažesnę sumą lėšų. Savo ruožtu D. Šakalienė teigė, kad karo akivaizdoje pagrindiniu prioritetu turėtų išlikti gynybos pajėgumų stiprinimas. Apie beveik 48 tūkst. eurų kainavusią KAM darbuotojams skirtą šventę trečiadienį pranešė naujienų portalas lrytas.lt bei Lietuvos ryto TV.
Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas sako davęs nurodymą du Rusijos oligarchus – Ališerį Usmanovą ir Michailą Fridmaną – įtraukti į nacionalinių sankcijų sąrašą. Ministras pabrėžė, kad sprendimo įsigaliojimo tikimasi kaip įmanoma greičiau – tai esą gali būti savaičių klausimas. Pritaikius sankcijas, šiems Rusijos oligarchams būtų draudžiama atvykti į Lietuvą. Europos sąjungos (ES) šalys šią savaitę pasiekė kompromisinį susitarimą pratęsti sankcijas Rusijai, pagal kurį A. Usmanovas ir M. Fridmanas bus išbraukti iš sankcijų sąrašo. Tą pačią dieną Latvijos vyriausybė M. Fridmanui nustatė nacionalines finansines sankcijas ir atvykimo į šalį apribojimus.
Valstybės saugumo departamentas (VSD) teigia neturintis įgaliojimų vertinti, ar į Lietuvą planuojantis atvykti Rusijos atlikėjas Ališeras Morgenšternas kelia galimą grėsmę viešajai tvarkai ar nacionaliniam saugumui. Rugpjūčio pradžioje Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas kreipėsi į VSD ir policiją prašydamas atlikti šį rudenį sostinėje koncertuoti planuojančio atlikėjo vertinimą. VSD pateiktame atsakyme savivaldybei nurodoma, kad departamentas neturi įgaliojimų vertinti aplinkybių, susijusių su iššaukiančiu atlikėjo elgesiu pasirodymų metu ir psichotropinių medžiagų platinimu bei vartojimu. VSD teigimu, užsieniečių keliamas grėsmes viešajai tvarkai ar visuomenei vertina policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Departamentas, kaip teigiama, šių aplinkybių nevertina. Be to, VSD nurodė, jog anksčiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) neskundžiamu sprendimu nustatyta, kad turimi duomenys apie A. Morgenšterną yra nepakankami pripažinti jį keliančiu grėsmę valstybės saugumui. Tiesa, panašu, kad atlikėjo planuojamas koncertas sostinės Pramogų arenoje spalio 31 d. įvyks – sostinės savivaldybės administracija Eltai nurodė neturinti įgaliojimų A. Morgenšternui uždrausti atvykti į Lietuvą.
LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS
Mokėjimo agentūros direktorius Fortunatas Dirginčius nušalintas nuo pareigų, pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas. Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika priėmė sprendimą pradėti tyrimą dėl galimo Nacionalinės mokėjimų agentūros (NMA) direktoriaus F. Dirginčiaus tarnybinio nusižengimo ir tyrimo laikotarpiu jį nušalinti nuo pareigų. Žemės ūkio ministerijos sudaryta komisija vertins jo veiksmus užtikrinant vidaus kontrolę, korupcijos rizikų valdymą ir skaidrią agentūros veiklą. Sprendimas priimtas po to, kai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai NMA atliko kratas, o teisėsaugos tyrime įtariama, kad valstybės tarnautojai galėjo sąmoningai neatlikti pareigų ir taip padaryti žalą Lietuvos bei Europos Sąjungos finansiniams interesams. K. Mažeika taip pat pranešė, kad NMA direktoriaus pavaduotojas Tomas Orlickas, kuriam pareikšti įtarimai, kitą savaitę ketina palikti pareigas.
Lingė kreipėsi į VTEK dėl loterijų mokesčio projekto rengimo. Konservatorius Mindaugas Lingė kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK), prašydamas įvertinti, ar rengiant Finansų ministerijos siūlomus loterijų mokesčio pakeitimus nebuvo pažeisti lobistinę veiklą reglamentuojantys reikalavimai. Politikas prašo įvertinti, ar finansų ministras Taurimas Valys ir viceministras Janušas Kizenevičius po susitikimų su Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) atstovais turėjo deklaruoti lobistinę veiklą, taip pat – ar LTOK veikla laikytina lobistine. M. Lingė taip pat prašo įvertinti, ar susitikimai turėjo būti viešinami ministrų darbotvarkėse. Finansų ministerija siūlo dabartinį 18 proc. loterijų mokestį išskaidyti – 10 proc. skirti valstybės biudžetui, o 8 proc. – paramai. Skaičiuojama, kad dėl pakeitimų biudžetas kasmet netektų apie 11,9 mln. eurų.
Vytenis Koryzna patvirtintas kandidatu į „Ignitis grupės“ vadovus. Valstybinės „Ignitis grupės“ stebėtojų taryba po viešos atrankos kandidatu į grupės vadovo ir valdybos pirmininko pareigas patvirtino dabartinį valdybos narį ir komercinių veiklų vadovą V. Koryzną. Naująsias pareigas jis perimtų pasibaigus dabartinio vadovo Dariaus Maikštėno antrajai kadencijai – kitų metų vasario 28 dieną. Galutinis sprendimas dėl V. Koryznos paskyrimo bus priimtas gavus kompetentingų institucijų patikros rezultatus. V. Koryzna turi daugiau kaip dešimt metų vadovavimo, atsinaujinančios energetikos ir verslo transformacijos patirties.
Paramai pirmajam būstui įsigyti gauta beveik 800 prašymų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) rugsėjo 14–18 dienomis sulaukė beveik 800 prašymų dėl finansinės paramos pirmajam būstui įsigyti, ketvirtadienį Seime sakė ministrė Inga Ruginienė. Anot jos, šiemet paramai numatyta 6 mln. eurų, o pateikti prašymai artimiausiomis dienomis bus vertinami individualiai. I. Ruginienė teigė, kad šįkart prašymų teikimas vyko sklandžiau nei pavasarį, kai dėl didelės sistemos apkrovos daliai gyventojų nepavyko pateikti paraiškų. Beveik 700 prašymų šįkart pateikta per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS).
Sinkevičius: ieškoma būdų atidėti direktyvų, didinančių degalų kainas, taikymą. Premjeras Mindaugas Sinkevičius teigia, kad ieškoma galimybių pristabdyti arba atidėti europinių direktyvų, nustatančių atsinaujinančių išteklių dalį degaluose, taikymą, taip pat kitąmet stabdyti CO2 dedamosios augimą. Anot jo, vietoje dyzelino akcizo mažinimo nuo spalio galėtų būti taikoma 50 proc. nuolaida traukinių bilietams ir subsidijuojamos tolimojo susisiekimo autobusų kelionės. Premjero teigimu, traukinių bilietų nuolaida biudžetui kainuotų iki 2 mln., autobusų – kiek daugiau nei 3 mln. eurų per mėnesį, o 10–12 centų dyzelino akcizo mažinimas – apie 20 mln. eurų per mėnesį. Dėl aukštų kuro kainų ir ieškant priemonių sumažinti jų naštą gyventojams, koalicijos partnerių demokratų lyderis Virginijus Sinkevičius paragino kitą savaitę sušaukti koalicijos tarybą. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, trečiadienį vidutinė dyzelino kaina Lietuvoje siekė 2,29 euro už litrą, benzino – 1,99 euro.
LIETUVOS TEISĖTVARKOS AKTUALIJOS
Seksualiniais nusikaltimais prieš vaikus kaltinamam kunigui Tadui Švedavičiui neseniai pasisamdžius naują advokatą, Vilniaus apygardos teismui ketvirtadienį nepavyko pradėti jo bylos nagrinėjimo. Naujai į bylą įstojęs advokatas turi teisę susipažinti su byla, toks prašymas buvo patenkintas, siekiant nepažeisti kaltinamojo teisių. Kadangi nepradėtas bylos nagrinėjimas, kaltinamasis aktas nebuvo skelbiamas, kunigo pozicija nebuvo išklausyta. Bylos nagrinėjimą teismas atidėjo iki spalio pabaigos. Į Vilniaus apygardos teismą ketvirtadienį po pietų atvykęs kunigas T. Švedavičius vengė bendrauti su žurnalistais ir slėpė savo veidą. Kaltinamiesiems už tokio pobūdžio nusikaltimus paprastai gresia reali 10 metų laisvės atėmimo bausmė, tai yra vidurkis įstatyme numatytos bausmės. Tuo metu prokuroras Egidijus Motiejūnas kreipėsi į žurnalistus ir prašė pakviesti atsiliepti ir kreiptis į teisėsaugą galimai daugiau nukentėjusiųjų nuo kunigo veiksmų. Jis pripažino, kad su dabar byloje esančiais nukentėjusiais pareigūnams reikėjo dirbti, įkalbinėti, kad jie duotų parodymus. Kai kurie nukentėjusieji posėdyje dalyvavo nuotoliniu būdu. Šioje byloje yra 11 nukentėjusiųjų, dauguma jų turi savo advokatus. Jie buvo atvykę į teismą gyvai.Vilniaus arkivyskupijoje dirbęs T. Švedavičius kaltinamas dėl 34 nusikalstamų epizodų, nusikaltimai susiję su vaikų seksualiniu prievartavimu, disponavimu pornografiniais dalykais, vaikų įtraukimu į girtavimą.
UŽSIENIO AKTUALIJOS
JAV ir Kinija susitarė dar kartą pratęsti prekybos paliaubas, pranešė JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas. Jo teigimu, laikotarpis, kuris turėjo baigtis lapkričio 10 d., bus pratęstas iki sausio 10 d., siekiant įvertinti, „ką galime nuveikti ekonomikos srityje“. Praėjusių metų balandį JAV keliais etapais padidino importo muitus Kinijos prekėms iki 145 proc. Kinija į tai atsakė nustatydama iki 125 proc. siekiančius atsakomuosius muitus ir apribodama tam tikrų medžiagų eksportą. Vėliau abi šalys kelis kartus susitarė pristabdyti tolesnį muitų didinimą ir kitas atsakomąsias prekybos priemones, o spalį JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas Busane pasiekė platesnį susitarimą dėl prekybos paliaubų. S. Bessentas apie naujausią pratęsimą pranešė tuo metu, kai Xi Jinpingas D. Trumpo kvietimu atvyko į Vašingtoną trijų dienų valstybinio vizito.
JAV federalinis teisėjas nurodė administracijai nedelsiant atkurti CNN, MS NOW ir „Politico“ žurnalistų leidimus patekti į Baltuosius rūmus. Teisėjas konstatavo, kad leidimai buvo panaikinti neužtikrinus konstituciškai tinkamo teisinio proceso; jo nustatytas laikinas draudimas administracijai riboti šių žiniasklaidos priemonių prieigą galios 14 dienų, ketvirtadienį pranešė transliuotojas PBS. Vėliau ketvirtadienį minėtos žiniasklaidos priemonės nurodė, kad anksti ryte jų žurnalistams mėginant patekti į Baltuosius rūmus, Slaptoji tarnyba jų neįleido. Praėjusį penktadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas uždraudė CNN, MS NOW ir „Politico“ žurnalistams patekti į Baltuosius rūmus, apkaltinęs šias žiniasklaidos priemones skleidžiant „melagingas naujienas“. Žiniasklaidos priemonės dėl šio sprendimo kreipėsi į teismą, teigdamos, kad draudimas pažeidžia jų konstitucines teises.
Bendrovės „OpenAI“ dirbtinio intelekto (DI) modelis be leidimo pateko į mažiausiai vieną Australijos vyriausybės interneto svetainę, pranešė ministras pirmininkas Anthony Albanese. Pasak jo, „OpenAI“ agentas pasiekė viešus ir neviešus failus, saugomus valstybės finansuojamos visuotinės Australijos sveikatos draudimo sistemos „Medicare“ statistikos portale. Premjeras pridūrė, kad per šį incidentą galėjo nukentėti dar trys vyriausybės sistemos. Manoma, kad prie asmeninės informacijos prieita nebuvo, tačiau tyrimai tęsiami. Pasak A. Albanese, incidentas įvyko birželį, tačiau Australija apie jį buvo informuota tik rugsėjį, kai į viešą elektroninio pašto dėžutę buvo atsiųstas laiškas. A. Albanese teigė kalbėjęsis su bendrovės „OpenAI“ generaliniu direktoriumi Samu Altmanu ir išreiškęs didžiulį Australijos susirūpinimą dėl incidento bei dėl to, kaip apie jį buvo informuota vyriausybė. „OpenAI“ pareiškime nurodė, kad pažeidimas buvo aptiktas rugpjūtį atliekant patikrinimą. Bendrovė teigė neradusi įrodymų, kad būtų buvę pasiekta pacientų duomenų.
