Ryškus darbuotojų ir darbdavių lūkesčių skirtumas matomas prekybos ir konsultavimo srityje. Kandidatų čia dar netrūksta, jų mažėja, o susitarti dėl atlyginimo tampa sudėtingiau.
Kitokia problema ryškėja transporto sektoriuje. Darbdaviai kandidatų vis dar sulaukia, tačiau jų skaičius mažėja, o vis daugiau lietuvių darbo galimybių ieško užsienyje.
Apie „Valdyk savo pinigus“ kalbėjo „CVbankas.lt“ portalo vadovė Živilė Koncevičienė.
Nori iki 30 proc. daugiau
Prekybos ir konsultavimo sektoriuje darbuotojų pasirinkimas dar nėra toks mažas kaip kai kuriose techninėse srityse. Vis dėlto Ž. Koncevičienė atkreipė dėmesį į kitą problemą – kandidatų atlyginimo lūkesčiai dažnai gerokai viršija darbdavių pasiūlymus.
„Įdomu ir tai, kad darbdaviams siūlant nedidelius atlyginimus, kandidatai dažniausiai tikisi 20–30 proc. didesnio atlygio, nei nurodyta skelbime. Darbdaviams šių lūkesčių netenkinant, tai itin jaučiama rinkoje.
Tokių kandidatų pasirinkimas šiuo metu mažesnis nei pernai. Vis dėlto, lyginant su bendru vidurkiu, ši sritis neišsiskiria visišku darbuotojų trūkumu. Tai viena tų sričių, kur derybos dėl atlyginimo būna sunkiausios, nes kandidatų ir darbdavių lūkesčiai smarkiai prasilenkia“, – pabrėžia Ž. Koncevičienė.
Prekyba ir konsultavimas nėra vienintelė sritis, kurioje darbuotojų ir darbdavių įsivaizdavimas apie tinkamą atlyginimą smarkiai skiriasi. Panaši situacija jau ne vienus metus fiksuojama ir apsaugos sektoriuje.
„Šalia prekybos ir konsultavimo turime ir apsaugos sritį, kurioje jau ne vienus metus – bent pastaruosius trejus – matome tą pačią tendenciją: darbdavių siūlomi atlyginimai ir kandidatų lūkesčiai skiriasi net 30 proc.
Tokių sričių yra ir daugiau, tačiau pastaruoju metu būtent prekyba bei konsultavimas išsiskiria tuo, kad kandidatų noras uždirbti gerokai daugiau nei siūlo darbdaviai tik stiprėja“, – aiškina pašnekovė.
Tuo metu transporto sektoriuje ryškėja kita tendencija – kandidatų Lietuvoje mažėja. Ž. Koncevičienės duomenimis, jų skaičius yra maždaug 20 proc. mažesnis nei ankstesniais metais.
„Tai viena tų sričių, kuriose kandidatų užsienyje daugėja. Lietuvos piliečiai vis aktyviau kandidatuoja į pozicijas svetur, ir šis skaičius auga. Tačiau pačioje Lietuvoje transporto, vairavimo bei logistikos vadybos pozicijose stebime nedidelį kandidatų sumažėjimą“, – pasakojo ji.
Dėl vienos sąlygos sutinka mažinti lūkesčius
Vis dėlto didesnis atlyginimas darbuotojams nėra vienintelis prioritetas. Viena iš sąlygų, galinčių tapti svarbiu argumentu derybose su darbdaviu, yra galimybė bent dalį laiko dirbti iš namų.
Tokių darbo pasiūlymų nėra daug – „CVbankas.lt“ portale galimybė dirbti iš namų šiuo metu nurodoma maždaug 7 proc. skelbimų. Tačiau net ir skelbime nepaminėta galimybė, pasak pašnekovės, gali tapti darbuotojo ir darbdavio derybų objektu.
„Jei darbdavys skelbime nenurodė galimybės dirbti nuotoliu, tai dar nereiškia, kad darbuotojas negali jos išsiderėti atrankos metu. Derybos dažniausiai vyksta taip: darbdavys skelbime nurodo atlyginimo rėžius, priklausančius nuo kandidato patirties bei kompetencijų, o darbas iš namų tampa papildomu derybų objektu.
Statistika rodo, kad darbuotojai yra linkę sumažinti savo finansinius lūkesčius, jei darbdavys suteikia šią galimybę“, – kalbėjo Ž. Koncevičienė.
Šis pokytis matomas ir atlyginimo lūkesčiuose. Pastaraisiais keliais ketvirčiais darbuotojai, norintys dirbti iš namų, vidutiniškai prašė 17–20 proc. mažesnio atlyginimo nei prieš metus.
„Tai ryškus atlyginimo lūkesčių sumažėjimas. Viena vertus, darbuotojams tampa sunkiau rasti nuotolinį darbą. Kita vertus, darbdavys supranta, kad derybose pasiūlius šią galimybę galima siūlyti apatinę numatytų atlyginimo rėžių ribą“, – aiškino ji.
Galimybės dirbti nuotoliu svarbą rodo ir „CVbankas.lt“ atliktos apklausos rezultatai. Net 64 proc. darbo ieškančiųjų ją įvardijo svarbiausiu darbdavio galimu pasiūlyti privalumu.
„Mūsų apklausos rodo, kad net 64 proc. ieškančiųjų darbo galimybę dirbti nuotoliu vertina kaip esminį privalumą. Šis pasirinkimas lenkia mokymus, karjeros perspektyvas, papildomas atostogas, sveikatos draudimą bei kitas darbdavių siūlomas naudas“, – pažymėjo Ž. Koncevičienė.
Taigi vienose srityse darbuotojai siekia gerokai didesnio atlyginimo, nei jiems siūloma, kitose darbdaviams tenka susidurti su mažėjančiu kandidatų skaičiumi. Tuo metu galimybė dirbti iš namų daliai žmonių tampa pakankamai svarbiu argumentu, kad dėl jos būtų deramasi ir dėl atlyginimo.
Daugiau apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Valdyk savo pinigus“.
Darbą pradėjo daugiausia žmonių per metus
Užimtumo tarnybos duomenimis, rugsėjį darbą pradėjo 23 tūkst. jos klientų – 6,2 tūkst., arba 37,1 proc., daugiau nei rugpjūtį. Tai didžiausias įsidarbinusiųjų skaičius per pastaruosius 12 mėnesių. Jis augo 58 šalies savivaldybėse, o aktyvesnis įsidarbinimas fiksuotas beveik visuose sektoriuose.
„Rugsėjį tradiciškai stebime aktyvesnę darbo rinką – mažėja nedarbas, daugėja pradėjusių dirbti žmonių. Vis dėlto šiemet sugrįžimas į darbo rinką buvo ypač spartus – didžiausias per pastaruosius dvylika mėnesių. Padidėjęs įsidarbinusių žmonių srautas siejamas ne tik su naujais mokslo metais, bet ir po atostogų sezono atnaujintomis atrankomis kituose sektoriuose, kai darbdaviai neretai peržiūri paskutinio ketvirčio darbų apimtis ir darbuotojų poreikį“, – sakė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.
Daugiausia Užimtumo tarnybos klientų rugsėjį įsidarbino švietimo sektoriuje – 3,3 tūkst. žmonių. Iš jų po 1,2 tūkst. tapo mokymo specialistais ir mokytojų padėjėjais. Apgyvendinimo bei maitinimo paslaugų sektoriuje darbą pradėjo 1,9 tūkst., sveikatos priežiūros ir socialinio darbo – 1,2 tūkst. klientų.
Darbdaviai taip pat ieškojo naujų darbuotojų. Rugsėjį 3,3 tūkst. darbdavių Užimtumo tarnyboje įregistravo 11,5 tūkst. laisvų darbo vietų. Daugiausia jų paskelbė gamybos įmonės – 2,7 tūkst. Administracinės ir aptarnavimo veiklos įmonės įregistravo 1,7 tūkst., prekybos – 1,6 tūkst., statybos – 1,3 tūkst. laisvų vietų. Šiems keturiems sektoriams teko beveik du trečdaliai visų rugsėjį paskelbtų pasiūlymų.
Tuo metu registruotas nedarbas per mėnesį sumažėjo 0,3 procentinio punkto ir spalio 1 d. siekė 7,7 proc. Šalyje buvo registruota 141,5 tūkst. darbo ieškančių žmonių – 4,1 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį ir 9,2 tūkst. mažiau nei prieš metus.
