Kas gali būti gražiau už žydinčius augalus? Po žiemos visi žmonės skuba užfiksuoti netikėtai miške pastebėtas žibuokles, o nuotraukomis nori pasidalyti su visais ir siunčia jas naujienų portalams bei televizijų laidoms. Panašu, kad dėl klimato kaitos tokius sužydusius žiedus pradėsime fiksuoti vis anksčiau, o žydinčiais augalais džiaugsimės vis ilgiau.
Augalų žydėjimo pokyčiai Uoliniuose kalnuose
Amerikos mokslininkai 39 metus stebėjo Uolinių kalnų vietoves. Neseniai paskelbtais duomenimis, jose laukinių gėlių sezonas pailgėjo visu mėnesiu lyginant su 1970 metais. Tokie duomenys tik patvirtina, kad klimato kaita daro įtaką visiems gyviems organizmams. Anksčiau šiuose kalnuose gėlės pradėdavo žydėti gegužės mėnesio viduryje ir baigdavo ankstyvą rugsėjį, tačiau dabar gėlių žydėjimas trunka 35 dienomis ilgiau. Tai reiškia, kad žydėjimas prasideda jau balandį ir tęsiasi iki rugsėjo vidurio. Tokius pokyčius lėmė anksti pavasarį nutirpstantis sniegas bei šiltėjantis klimatas. Mokslininkai sutartinai linkčioja galvomis, jog klimato kaita tikrai vyksta. Fiksuojama, kad gėlės pražysta ir medžiai lapus numeta anksčiau, o drugeliai, bitės ir paukščiai anksčiau pasirodo.
Anksčiau buvo manoma, jog klimato kaitos daromai įtakai įvertinti užtenka stebėti kada pavasarį pasirodo pirmieji gėlių daigai. Tačiau buvo padaryta išvada, kad tai neatspindi tikrojo klimato kaitos padarinių veido ir pradėtos stebėti įvairios gėlių rūšys viso sezono metu. Užfiksuota, kad dėl šiltėjančio klimato pusė jų sužysta anksčiau, daugiau nei trečdalis greičiau pasiekia savo žydėjimo piką ir net 30 procentų žydi ilgiau. Kol kas mokslininkai nesiryžta užtikrintai teigti, kad tokie gėlių žydėjimo pokyčiai turės joms blogos ar geros įtakos. Didesnį nerimą kelia kaip tai paveiks bites, paukščius ir kitas rūšis, kurie per ilgą laiką jau prisitaikė prie tam tikru laiku pražystančių gėlių.
Augalų žydėjimo pokyčiai Lietuvoje
Pasak Šiaulių universiteto Aplinkotyros katedros lektorės, dr. Lauros Šukienės, Lietuvos gamtoje vykstančių procesų registravimas turi gilias tradicijas. Sistemingi augalų žydėjimo stebėjimai pradėti nuo 1923 metų agronomo selekcininko Stasio Nacevičiaus iniciatyva. Dabartiniu metu jau surinkta daug vertingos informacijos, kuri gali padėti atskleisti klimato kaitos poveikį augalų žydėjimo pokyčiams. Atlikti tyrimai vienareikšmiškai rodo tam tikrų augalų pražydimo ankstyvėjimą. 37 metus stebėtų paprastųjų lazdynų žydėjimas atskleidė, kad šios rūšies augalai pražysta anksčiau. Užfiksuota, jog paprastojo lazdyno ankstyvėjimas Lietuvoje siekia 20-25 dienas. Mažesnius pokyčius, bet taip pat reikšmingus, iliustruoja ir karpotojo beržo pražydimo datos. Šios rūšies augalų pražydimas paankstyvėjo 10-15 dienų. Tuo tarpu mažalapės liepos – 5-10 dienų. Nustatyti žydėjimo poslinkiai tiesiogiai siejami su oro temperatūros pokyčiais. Anksti pavasarį pražystantys augalai ypatingai jautrūs oro temperatūros kaitai. Aukštesnė temperatūra gali inicijuoti ankstesnį nei įprastai augalų pražydimą. „Prognozuoti, kokie numatomi pokyčiai mūsų laukia ateityje labai sudėtinga. Peržvelgus įvairiausius žmonijos vystymosi scenarijus ir klimato modelių nurodomus oro temperatūros pokyčius pastebima, kad tolesnis augalų žydėjimo poslinkis yra tikėtinas. Lietuvoje ypatingai dideli žydėjimo pokyčiai numatomi anksti pavasarį žydinčių ir jautrių oro temperatūrai augalų“ , - teigia L. Šukienė.
Besikeičiančios aplinkos sąlygos neišvengiamai atneš naujų iššūkių gamtoje, todėl svarbu ne tik tai, kaip greit gyvūnai ir augalai galės prisitaikyti prie pokyčių, bet ir kaip atsakingai parinkti tinkamas priemones padėti sau ir gamtai.
