Viešųjų pirkimų tarnybai sustabdžius Valstybinės ligonių kasos rengiamą sąnarių protezų pirkimo konkursą, daugelis šalies ligoninių pritrūko klubo sąnarių protezų. Jau ne vieną mėnesį neatliekamos operacijos, auga pacientų eilės.
Tūkstančiai laukia eilėje
„Susidariusią situaciją pavadinčiau katastrofiška. Nemokamo klubo endoprotezo šalyje šiuo metu laukia apie 10 tūkstančių Valstybinėje ligonių kasoje registruotų žmonių, ir visiškai neaišku, kada tos eilės pajudės iš mirties taško“, – nerimo neslėpė Lietuvos artroskopijos chirurgų asociacijos prezidentas dr. Juozas Belickas. Jo teigimu, Kauno akademinėse klinikose pernai buvo atliktos 433 klubo sąnario operacijos, o šiais metais eilėje čia operuotis jau įrašyta daugiau nei 1 200 pacientų. Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje eilė išaugo iki 1 778, Šiaulių ligoninėje – iki 1 650 registruotų ligonių. Tokia padėtis verčia operacijų laukiančius žmones kentėti sunkiai pakeliamus skausmus ir kankintis nežinioje.
„Dabar klubo sąnario operacijas darome tik skubos tvarka dėl lūžių arba tiems pacientams, kurie endoprotezą nusiperka patys. Visi kiti priversti laukti. Bet blogiausia, kad niekas nežino, kada protezai ligoninėms vėl bus tiekiami“, – kalbėjo dr. J.Belickas.
Tiesa, tokia sudėtinga situacija susidarė ne visose šalies ligoninėse. Klubo sąnarių protezų kol kas nepritrūko Šiaulių ligoninė, rezervą sukaupusi turi ir Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė, Lietuvoje atliekanti daugiausia sąnarių protezavimo operacijų.
Pasak Šiaulių ligoninės Ortopedijos ir traumatologijos skyriaus vedėjo Roberto Mikalausko, jų ligoninė yra išskirtinė, nes tik joje vienintelėje Šiaulių apskrityje atliekamos sąnarių endoprotezavimo operacijos. „Paprasčiausiai nespėjame operuoti visų norinčiųjų, todėl ir nesunaudojome visų mums skirtų klubo sąnario protezų. Žmonės mūsų ligoninėje operacijos vidutiniškai laukia apie trejus metus“, – sakė R.Mikalauskas.
Laimi visi
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąnarių protezus centralizuotai perka kas dvejus metus. Tačiau šiemet liepos pradžioje paskelbtą konkursą dėl galimų konkurso organizavimo pažeidimų rugpjūčio viduryje sustabdė Viešųjų pirkimų tarnyba ir iki šiol atlieka tyrimą.
Tai buvo padaryta tada, kai į tarnybą ir Ūkio ministeriją kreipėsi Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų centro filialo direktorius dr. Gediminas Degutis, Seimo pirmininkės Irenos Degutienės vyras.
Jo nuomone, nusistovėjusi sąnarių protezų centralizuoto pirkimo tvarka pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymą, nes neskatina konkurencijos ir leidžia švaistyti mokesčių mokėtojų pinigus. Valstybinės ligonių kasos rengiamas konkursas, pasak G.Degučio, yra tik formalumas, nes kiekvienai ligoninei leidžiama pasirinkti konkretų endoprotezų tiekėją (žinoma, ne už gražias akis), oficialiu raštu užtikrinti, kad bus naudojami šio tiekėjo protezai, ir šių protezų techniniai reikalavimai įtraukiami į konkurso sąlygas.
Kitaip tariant, konkurso sąlygos pritaikomos konkretiems sąnarių protezų prekiniams ženklams ir modeliams. Šių metų konkurso dalyvių sąrašą sudarė 9 tiekėjai, iš jų ketinta įsigyti 13 skirtingų gamintojų protezų.
„Jau nusiritome iki tokio lygio, kad kiekvienas protezuojantis gydytojas turi savo proteguojamą gamintoją. Tokiame konkurse laimi visi jo dalyviai, jiems visiškai nereikia konkuruoti dėl kainos. Todėl galimi ir karteliniai susitarimai, išlaikant „reikiamą“ kainos lygį. Tiesa, Valstybinė ligonių kasa pasilieka sau teisę atmesti brangiausių kainų pasiūlymus, tačiau tą padaryti gali tik nutraukdama konkursą“, – sakė G.Degutis.
Užtektų vieno, tinkamo visiems?
Jis įsitikinęs, kad tokios didžiulės įvairovės visiškai vienodo lygio endoprotezų Lietuvai tikrai nereikia, nes tokiu būdu tenkinami tik konkrečių tiekėjų interesai ir švaistomi pinigai. Pakaktų visoms ligoninėms nupirkti vieno ar dviejų palankiausią kainą pasiūliusių teikėjų endoprotezus. Taip būtų užtikrinta tikra konkurencija ir pavyktų sutaupyti iki 30 proc. pirkimams iš Privalomojo sveikatos fondo biudžeto skiriamų pinigų. Mat didesnį užsakymą gavęs tiekėjas visuomet pasiryžęs daryti didesnes nuolaidas.
„Valstybinė ligonių kasa nepritaria šiam siūlymui, teigdama, kad tuomet atsiras vienas tiekėjas monopolininkas, kuris vėliau diktuos savo sąlygas. Bet tokius dalykus galima iš anksto numatyti ir apriboti pirkimo sutartyje. Mano nuomone, būtent dabartinė pirkimų tvarka kiekvienam tiekėjui leidžia būti monopolininku, nes su juo niekas nekonkuruoja“, – piktinosi medikas.
G.Degučio teigimu, 99 proc. visų Lietuvoje naudojamų sąnarių endoprotezų yra standartiniai, skiriasi nedidelėmis „plonybėmis“, kurios iš esmės nieko nelemia. Pavyzdžiui, vieniems stabilumą užtikrina „sparneliai“, o kitiems tą patį garantuoja stačiakampis profilis. Protezai skirtingi, bet rezultatas – tas pats. Ir vieni, ir kiti puikiai tinka Jonui, Petrui ar Marytei. Tik kažkodėl vienas gydytojas visiems savo pacientams naudoja protezą su „sparneliais“, o kitas tos pačios ligoninės medikas žavisi stačiakampio profilio protezais.
