Savivaldybės paaiškina, kokiais atvejais gyventojai gali tikėtis vienkartinės pašalpos, kokio dydžio ji gali būti ir kodėl kartais prašymai yra atmetami.
Kam savivaldybės skiria vienkartinę pašalpą?
Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Erika Kačiulienė nurodė, kad piniginė socialinė parama teikiama sąlygas ir kriterijus atitinkantiems asmenims. T. y. pažeidžiamiausioms Kauno miesto gyventojų grupėms.
„Kreipiantis dėl paramos pirmiausia įvertinama, dėl kokios pašalpos asmuo kreipiasi – sąlyginės, periodinės, tikslinės ar vienkartinės. Taip pat vertinama šeimos sudėtis ir daugeliu atvejų – asmens / šeimos gaunamos pajamos“, – pabrėžė E. Kačiulienė.
Vilniaus miesto savivaldybė (VMS) pasidalijo, kad vienkartinė pašalpa skiriama nevertinant asmens ar šeimos pajamų.
Anot savivaldybės, ji gali būti skiriama asmeniui sukakus 100 metų ar asmenims, pasitraukusiems iš Ukrainos dėl karo.
Taip pat ši vienkartinė išmoka skiriama šeimoms, kuriose vienu metu gimė trys ar daugiau vaikų.
Dėl vienkartinės pašalpos gali kreiptis ir asmenys, kurie laisvės atėmimo įstaigoje atliko ne trumpesnę, kaip 6 mėnesių bausmę.
Galiausiai vienkartinė pašalpa yra skiriama, kai socialinę riziką patiriančioje šeimoje gimsta kūdikis – kūdikio kraiteliui įsigyti.
Į ką atsižvelgia skirdamos pašalpas?
Vienkartinę materialinę paramą VMS skiria tik asmenims, kurie yra deklaravę gyvenamąją vietą Vilniuje arba yra įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą ir faktiškai gyvena Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje.
Taip pat savivaldybė nurodo, kad parama gali būti skiriama ir tiems, kurie nėra deklaravę gyvenamosios vietos ir nėra įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, tačiau faktiškai gyvena Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje.
Galiausiai vienkartinė pašalpą gali būti išmokėta tiems, kurie nuomojasi būstą Vilniuje pagal raštu sudarytą ir viešame registre įregistruotą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį.
Gali išmokėti ir kelis tūkstančius eurų
VMS pabrėžia, kad socialinių pašalpų dydžiai kasmet keičiasi priklausomai nuo patvirtintų bazinių dydžių.
Vilniuje šiuo metu vienkartinė pašalpa asmeniui sulaukusiam 100 metų, šiuo metu siekia 1 850 eurų, o šeimai, kurioje vienu metu gimsta trys ar daugiau vaikų – 2 960 eurų.
Tuo metu iš laisvės atėmimo įstaigos sugrįžusiam asmeniui gali būti skiriami 296 eurai, o socialinę riziką patiriančiai šeimai susilaukus kūdikio – 518 eurų.
Galiausiai asmenims, pasitraukusiems iš Ukrainos dėl karo gali būti išmokėti 444 eurai.
E. Kačiulienė taip pat pažymėjo, kad paramos dydžiai yra reglamentuoti apraše, kuriame nurodytas konkretus paramos dydis, nustatytas atsižvelgiant į bazinės socialinės išmokos dydį (BSI).
„Šiemet asmenims, grįžusiems iš įkalinimo įstaigų – 148 eurai, šimtamečiams senjorams – 296 eurai“, – dalijosi pašnekovė.
Ji pridėjo, kad daugiausiai dėl tokios rūšies paramos 2025 metais kreipėsi asmenys, grįžę iš įkalinimo įstaigos (95 asmenys).
Tuo metu, 2026-aisiais, iki kovo 12 d., paramą gavo 22 iš įkalinimo įstaigų grįžę asmenys.
Tuo metu Vilniaus miesto savivaldybė nurodė, kad 2025 m. vienkartinę pašalpą (be pašalpų asmenims, pasitraukusiems iš Ukrainos) gavo 266 asmenys, vidutinis išmokėtos pašalpos dydis buvo 505 eurai.
Vienkartinę pašalpą asmenims, pasitraukusiems iš Ukrainos dėl karinės agresijos gavo 2221 asmenys, jos dydis 2025 m. buvo 420 eurų.
Prašymus dažniausiai atmeta dėl kelių priežasčių
Anot E. Kačiulienės, praktika rodo, kad dažniausiai prašymai dėl socialinės paramos skyrimo yra nenagrinėjami, kai asmenys neatitinka nustatytų sąlygų.
„Dažniausios priežastys šios: nėra deklaravę savo gyvenamosios vietos Kauno mieste, prašoma parama nėra numatyta apraše, gaunamos pajamos yra per didelės, liga nepriskiriama Sunkių ligų sąrašui“, – pažymėjo ji.
Ji pridėjo, kad tos pačios rūšies ir tam pačiam asmeniui piniginė socialinė parama įstatymų nenustatytais atvejais skiriama vieną kartą per 12 mėnesių.
VMS pridėjo, kad dažniausiai neigiamus sprendimus dėl pašalpų priima, kai gyventojas gauna nustatytus normatyvus viršijančias pajamas arba neatitinka užimtumo sąlygų.
Taip pat, anot savivaldybės, sprendimą neskirti vienkartinės materialinės paramos gali lemti laiku nepateikti visi reikalingi dokumentai.
VMS primena, kad gavus neigiamą sprendimą dėl vienkartinės pašalpos skyrimo, gyventojas gali kreiptis dar kartą.
„Tačiau atsižvelgiant į dažniausias neigiamų sprendimų sąlygas (pajamos arba užimtumas), naujas prašymas turėtų būti teikiamas, kai atsiranda naujos aplinkybės. Kiekvienas pakartotinis kreipimasis nagrinėjamas individualiai, ankstesni kreipimaisi įtakos sprendimui neturi“, – pažymėjo savivaldybė.
Savivaldybės skiria įvairias pašalpas
VMS primena, kad, be vienkartinės pašalpos, savivaldybės taip pat skiria tikslines, periodines ir sąlygines pašalpas.
Anot savivaldybės, tikslinė pašalpa gali būti skiriama asmeniui ar šeimai, kai reikia padengti konkrečias būtinąsias išlaidas, o asmens ar šeimos pajamos yra nedidelės.
Pavyzdžiui, ji gali būti skiriama medicininiams tyrimams atlikti ar akiniams įsigyti, kietojo kuro įsigijimui, asmens tapatybės ar kitiems būtiniems dokumentams pagaminti.
Taip pat tokią pašalpą savivaldybė gali skirti būtinos kelionės į kitos savivaldybės teritorijoje esančią socialinių paslaugų ar sveikatos priežiūros įstaigą išlaidoms padengti, laikino apnakvindinimo ar apgyvendinimo nakvynės namuose paslaugoms.
Be to, tikslinės pašalpos skiriamos vaikų vasaros stovykloms, įsiskolinimams už komunalines paslaugas ar būsto nuomą padengti, būtiniausių baldų ar buitinės technikos įsigijimui naujai socialinį būstą gavusiems asmenims ir kt.
VMS pažymi, kad tikslinės pašalpos dydis priklauso nuo asmens ar šeimos patirtų arba planuojamų patirti išlaidų. Tačiau maksimaliai ji gali siekti 9 768 eurus.
Tuo metu sąlyginė pašalpa gali būti skiriama asmenims, priklausomiems nuo psichoaktyvių medžiagų, kurie dalyvauja psichologinės socialinės reabilitacijos programoje. Ši pašalpa padeda apmokėti psichologinės socialinės reabilitacijos ar psichologinės pagalbos paslaugas priklausomybes gydantiems asmenims.
Jos dydis priklauso nuo konkrečių išlaidų, tačiau gali siekti ir 1 036 eurus.
Periodinė pašalpa gali būti skiriama tam tikrą laikotarpį, kai asmuo neturi pajamų arba jo pajamos yra labai mažos.
„Ji gali būti skiriama, pavyzdžiui, asmenims, gyvenantiems krizių centre ar savarankiško gyvenimo namuose. Taip pat periodinė pašalpa gali būti skiriama asmenims, gaunantiems senatvės ar šalpos pensiją, netekto darbingumo pensiją arba asmenims, kuriems nustatytas 45–55 proc. darbingumo lygis, bet jie negauna netekto darbingumo pensijos, jeigu pablogėja jų sveikatos būklė ir jiems reikalingas gydymas“, – nurodė VMS.
Jos dydis siekia 222 eurus per mėnesį.
