Agurkų ir kitų daržovių, dėl kurių buvo paskelbtas galimas pavojus sveikatai, augintojai šią savaitę jau kiek atsikvėpė – kaina pakilo, daržovių kol kas nebereikia išmesti. Skaičiuojami ir nuostoliai, kurie, jau dabar aišku, bus milijoniniai.
Vokiečiams pranešus apie daržovėse galinčią slypėti žmogaus sveikatai pavojingą bakteriją, Europos daržovių augintojai šiemet patyrė milžiniškus nuostolius. Pačiame daržovių derėjimo įkarštyje krito ne tik kaina, bet ir jų vartojimas.
Kalba apie kompensacijas
Kai kuriuose ES regionuose prekyba daržovėmis buvo visiškai sustabdyta. Didelė dalis šių metų derliaus buvo visiškai sunaikinta, pavyzdžiui, dalyje Ispanijos buvo sunaikinta iki 80 procentų produkcijos, o Vokietijoje – visa.
Europos Komisijos prašoma visiems augintojams atlyginti patirtus nuostolius dėl sutrikdytos vaisių ir daržovių rinkos: jie turėtų prilygti pajamoms, gaunamoms iš rinkos, esant įprastoms sąlygoms, ir už visą iš rinkos išimtą produkciją. Siūloma ir kitų priemonių. Pavyzdžiui, skatinti europietiškos produkcijos vartojimą, imantis tam tikrų rinkodaros priemonių. Toks precedentas jau buvo paukštienos rinkoje, kai kilo dioksino krizė.
Šnekama, kad kompensacija agurkų, pomidorų, salotų, cukinijų ir paprikų augintojams galėtų būti apie 210 milijonų eurų, o patirti nuostoliai skaičiuojami nuo gegužės 26-osios iki birželio pabaigos. Lietuviai daržovių augintojai irgi tikisi gauti nors kiek kompensacijų – jie taip pat patyrė nemažų nuostolių.
Šiaip ne taip pardavė
Dembavos šiltnamių bendrovės valdybos pirmininkas Algimantas Staškus pasakojo, kad įmonė gana skaudžiai pajuto Europoje sukeltos panikos pasekmes. Agurkų pirkimas gerokai sumažėjo, o ir kaina smarkiai nukrito. Pomidorų derliaus įmonė kol kas dar neskina.
„Šią savaitę situacija vėl grįžta į savo vėžes, tačiau praėjusią ir užpraėjusią savaites buvo prastai“, – sakė jis.
Valdybos pirmininkas pasakojo, kad kaina buvo nukritusi apie du kartus. Ankstesniais metais panašiu laiku įmonė už agurkų kilogramą gaudavo 2 litus plius PVM, o praėjusią savaitę nepadengta net savikaina – buvo dienų, kai kaina nesiekė net lito be PVM.
Tiesa, ji šią savaitę dar negrįžo iki buvusios, tačiau situacija jau šiek tiek geresnė.
„Neaišku, kaip čia bus. Paneigė, kad agurkai kalti. Gal kaina grįš“, – tikėjosi atsigaunančios prekybos ir kainos valdybos pirmininkas.
A. Staškaus teigimu, įmonę šiuo sunkiu metu gelbėjo ir tai, kad bendradarbiaujama kiek su mažesniais prekybos tinklais. Jo žiniomis, tie, kurie su dideliais bendradarbiauja, turėjo daugiau problemų – teko išmesti daug produkcijos.
Pasak A. Staškaus, Dembavos šiltnamiams teko išmesti tik nestandartinius agurkus, kurie anksčiau taip pat būdavo nuperkami.
„Šiaip ne taip iškaišiojome“, – apie kitus agurkus sakė jis.
A. Staškaus manymu, šalyje agurkų, pomidorų ir kitų daržovių augintojai pastarosiomis savaitėmis galėjo patirti apie 2 milijonus litų nuostolių.
„Negalima garantuoti, kad lietuviai ką nors gaus“, – sakė valdybos pirmininkas.
Nelabai jis tikėjo, kad ir bene labiausiai nukentėję ispanai gaus šimtaprocentinę nuostolių kompensaciją.
Siūlo lietuvišką prekę
Valdybos pirmininko A. Staškaus manymu, šioje situacijoje ne itin gerai pasielgė ir šalies prekybininkai, parduodami produkciją aukštomis kainomis.
„Reikėjo kaip su partneriais bendrauti. Parduotuvėje agurkai seni, geltoni, o kaina didelė“, – apgailestavo jis.
A. Staškaus manymu, susitarus su augintojais, produkciją buvo galima atnaujinti ir parduoti pigiau. Mažesnėmis kainomis ir šviežesni agurkai, jo įsitikinimu, būtų buvę patrauklesni vartotojams, o pardavę didesnį kiekį prekybininkai esą būtų galėję uždirbti daugiau nei dabar.
Augintojams taip taip būtų buvę naudinga. Valdybos pirmininko žiniomis, buvo šiltnamių, kur sandėlyje stovėjo 100 tonų pomidorų ir 180 tonų agurkų. Jo teigimu, pomidorus dar galima ilgiau palaikyti, o agurkų – ne. Be to, ir pomidorų, neskinant ilgiau nei priklauso, vėliau užauginamas mažesnis derlius.
„Ateities derliui – kitos savaitės derliui – atsiliepia“, – aiškino A. Staškus. Jis tikėjosi, kad po tokių krizių ir patys lietuviai labiau rinksis lietuvišką prekę.
„Gal pradės vertinti kokybišką produktą ir ateityje pirks iš augintojų, prisiimančių atsakomybę už lietuvišką produkciją“, – tikisi valdybos pirmininkas.
Jis aiškino, kad legaliai auginantieji produkciją garantuoja jos kokybę. Tačiau, jo teigimu, yra ir skaudulys – niekas nekontroliuoja, kiek neretai vadinamieji nelegalūs šiltnamininkai, prekiaujantys dažniausiai turguje, naudoja augalų apsaugos priemonių.
„Daržovė žalia, tad turi būti griežčiau kontroliuojama, kiek ir ko kas naudoja ją augindamas, tačiau niekas to nedaro“, – apie pertręšiamas dėl didesnio derliaus daržoves kalbėjo A. Staškus.
Nuostoliai vis dar tęsiasi
Lietuvos šiltnamių asociacijos vadovas Antanas Šležas sakė kol kas negalintis tiksliai įvardyti, kokių nuostolių patyrė lietuviai – kol kas skaičiuojama. Jo turimais duomenimis, per dešimt dienų patirta apie 1,7 mln. litų nuostolių, tačiau kiekviena vėlesnė diena vis buvo ir dar tebėra nuostolinga.
„Aišku, kad nuostoliai tęsiasi. Tik nebėra tokių didelių, palyginti su ankstesnėmis dienomis“, – sakė jis.
Kiek lietuviams teko išmesti agurkų, taip pat negalėjo pasakyti – šie duomenys teberenkami. Pomidorų, jo žiniomis, išmesti neprireikė. Jų augintojai nuostolių daugiausia patyrė dėl sumažėjusios kainos.
„Nieko negaliu burti iš kavos tirščių. Šis procesas vyksta“, – A. Šležas tikėjosi, kad nebus užmiršti, skirstant kompensacijas, ir Lietuvos augintojai.
Daiva SAVICKIENĖ
