Statistikos departamentas praneša, kad patikslinus ankstesnių metų pridėtinės vertės rodiklių reikšmes, buvo perskaičiuoti darbo našumo įverčiai. Šalies ūkyje per vieną dirbtą valandą 2008 m. vidutiniškai sukurta 34,3 lito pridėtinės vertės.
Tai 3,5 lito daugiau nei 2007 m., tačiau skaičiuojant palyginamosiomis kainomis darbo našumas sumažėjo 1,1 procento, o per aštuonerius metus (2000–2008 m.) šalies ūkio darbo našumas padidėjo daugiau nei 1,5 karto. Per paskutinius metus darbo našumas sparčiausiai augo pramonės, žemės ūkio, medžioklės ir miškininkystės bei žuvininkystės ir gamybos paslaugų įmonėse.
2008 m. didžiausias darbo našumas buvo finansinio tarpininkavimo įmonėse (94,8 lito) ir nekilnojamo turto, nuomos ir kito verslo įmonėse (68,6 lito). Palyginti su viso ūkio darbo našumu, be minėtų veiklos rūšių, daugiau pridėtinės vertės to meto kainomis per vieną dirbtą valandą buvo sukurta elektros, dujų ir vandens tiekimo, transporto, sandėliavimo ir ryšių bei kasybos ir karjerų eksploatavimo įmonėse.
Apdirbamojoje gamyboje darbo našumas nuolat augo ir buvo artimas šalies ūkio, bet dėl kainų mažėjimo įtakos ir 2008 m. išliko teigiamas našumo pokytis. 2008 m. darbo našumas sparčiausiai augo guminių ir plastinių gaminių gamybos įmonėse (35,3 proc.), o krito (41,6 proc.) – chemikalų, chemijos pramonės gaminių ir cheminių pluoštų gamybos įmonėse. Tačiau ir sparčiausiai kritęs, darbo našumas chemikalų, chemijos pramonės gaminių ir cheminių pluoštų gamybos įmonėse, liko gana aukštas – per vieną darbo valandą sukurta pridėtinės vertės už 106,7 lito. Mažiausias darbo našumas išlieka odos ir jos dirbinių gamyboje – vienai dirbtai valandai tenka 17,4 lito.
