Darbo keitimas: pataria negudrauti išeinant, kitaip galite prarasti laiko ir pinigų

Portalo tv3.lt skaitytoja Rasa pasakojo, kad šiuo metu ketina keisti darbą.

„Tačiau kada senajame darbe turiu pranešti, kad išeinu ir kiek man savaičių dar teks atidirbti? Norėčiau išeiti be jokių atidirbimo laikotarpių, tačiau darbdavys su tokia sąlyga greičiausiai nesutiks. Galbūt atidirbimo laikotarpiu galėčiau pasiimti atostogas ir per jas jau dirbi naujame darbe“, – svarstė moteris.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Užimtumo tarnyba: darbo rinka Europoje rodo stabilumo ženklus

4 darbo dienų savaitė Lietuvoje: savaitgaliai būtų ilgesni, bet pensijos – mažesnės?

Valdžia nenori gerinti sąlygų darbuotojams gauti ilgesnes atostogas

Rasa svarstė ir apie galimybę tiesiog nepasirodyti sename darbe.

„Juk vis tiek ketinu ten nebedirbti, nieko nenutiks, jeigu neateisiu, o darbdavys galės iš karto mane atleisti“, – sakė moteris.

Svarbi darbo sutarties nutraukimo priežastis

Advokatė Evelina Kiznė komentavo, kad kai darbuotojas nusprendžia nutraukti darbo sutartį, jis privalo iš anksto apie tai įspėti darbdavį.

„Įspėjimo terminas dažnai vadinamas „atidirbimo“ laikotarpiu, kai darbuotojas, pranešęs apie savo išėjimą, tęsia darbą iki įspėjimo termino pabaigos.

Darbo kodeksas numato skirtingus įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą terminus, tad darbuotojai, atsižvelgdami į savo situaciją ir teisinį pagrindą, kuriuo remiantis praneša apie darbo sutarties nutraukimą, turi dirbti skirtingos trukmės laikotarpius. Laikotarpis priklauso ir nuo to, ar darbdavys sutinka jį trumpinti“, – komentavo advokatė.

Anot E. Kiznės, pareiškimas nutraukti darbo sutartį nesant svarbių priežasčių turi būti pateiktas darbdaviui ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų, nebent darbdavys sutinka įspėjimo terminą trumpinti ar visai jo netaikyti.

„Jei po pareiškimo pateikimo darbuotojas persigalvojo ir darbo sutarties nutraukti nepageidauja, tokiu atveju darbuotojas gali atšaukti pareiškimą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo pateikimo darbdaviui dienos.

Vėliau pareiškimas gali būti atšauktas tik su darbdavio sutikimu. Jei darbo sutartis jau nutraukta, įspėjimo atšaukimas yra negalimas“, – įspėjo advokatė.

Pasak jos, jei darbuotojas turi svarbią priežastį nutraukti darbo sutartį, jis privalo raštu įspėti darbdavį apie darbo sutarties nutraukimą ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas.

„Dažna klaida, kai manoma, kad bet kokios darbuotojui reikšmingos priežastys pagal teisės normas yra laikomos svarbiomis. Iš tiesų, svarbiomis priežastimis laikomos tik tos priežastys, kurios išvardintos Darbo kodekse, pavyzdžiui, kai darbuotojui du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis, ar darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo ir kt.“ – vardijo E. Kiznė.

Darbuotojas ir darbdavys gali susitarti

Dar, anot advokatės, darbuotojas gali inicijuoti darbo sutarties nutraukimą šalių susitarimu.

„Tokiu atveju darbdaviui yra teikiamas rašytinis pasiūlymas, kuriame išdėstomos darbo sutarties nutraukimo sąlygos, įskaitant darbo sutarties nutraukimo datą.

Jeigu darbdavys per 5 darbo dienas neatsako į pasiūlymą, laikoma, kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį atmestas. Inicijavus darbo sutarties nutraukimą pagal susitarimą, darbuotojas turi dirbti tokį laikotarpį, kokį sutaria su darbdaviu; toks laikotarpis įprastai svyruoja nuo vienos dienos iki kelių mėnesių“, – komentavo advokatė.

E. Kiznės teigimu, pasitaiko, kad darbuotojas, pateikęs pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo, įspėjimo laikotarpiu tampa laikinai nedarbingas, arba išeina iš anksto suplanuotų atostogų.

„Gali kilti klausimas, ar tokiu atveju laikotarpis, kurį darbuotojas privalo dirbti, yra pratęsiamas. Vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, laikotarpis, kurį darbuotojas privalo dirbti po įspėjimo ar šalių susitarimo sudarymo, nėra pratęsiamas tais atvejais, kai darbuotojas faktiškai nedirba dėl suteiktų atostogų ar laikino nedarbingumo.

Darbo sutartis pagal darbuotojo pareiškimą ar šalių susitarimą turi būti nutraukta atostogų ar laikinojo nedarbingumo metu, pasibaigus įspėjimo terminui. Taip pat pažymėtina, kad darbuotojas gali įspėti darbdavį apie darbo sutarties nutraukimą jau būdamas laikinai nedarbingas ar išėjęs jam suteiktų atostogų. Tokiu atveju įspėjimo laikotarpiu darbuotojas taip pat nedirba“, – kalbėjo advokatė.

Anot jos, jeigu darbuotojas neatvyks į darbą įspėjimo laikotarpiu ir neturės tam svarbių priežasčių, darbuotojas gali būti atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą - pravaikštas.

„Toks atleidimas už šiurkštų darbo pažeidimą gali turėti neigiamos įtakos darbuotojo bedarbio išmokos gavimo sąlygoms, taip pat nepriekaištingai reputacijai, kuri dažniausiai aktuali siekiant dirbti valstybiniame sektoriuje.

Be to, neatvykimas į darbą tam tikrais atvejais gali būti susijęs su žalos darbdaviui padarymu, tad tokią žalą patyręs darbdavys, esant visoms darbuotojo atsakomybės sąlygoms, galėtų jos reikalauti iš darbo pareigų pažeidimą padariusio darbuotojo“, – įspėjo E. Kiznė.

Jeigu dirbti nebenori – atleidžia

Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas teigė, kad darbuotojus norinčius išeiti dirbti kitur, darbdaviai atleidžia kuo greičiau.

„Nebus jokios naudos, jeigu darbuotojas dirbs atbulomis rankomis. Toks darbuotojas dar ir žalos gali padaryti, todėl juos stengiamasi atleisti kuo greičiau“, – tikino darbdavių atstovas.

Anot jo, darbdavių iniciatyva darbuotojai būna atleidžiami, jeigu dirba nekokybiškai.

„Būna atvejų, kai žmonės išsisemia, ypač jeigu tai yra kūrybinis darbas. Pasaulinė praktika rodo, kad 5–7 metai yra optimalus laikotarpis, kuomet tam tikrų sričių darbuotojai išsisemia ir su jais reikia atsisveikinti.

Ateityje nebeturėsime tarybinių laikų pavyzdžių, kuomet žmogus dirbdavo vienoje darbovietėje iki pensijos. Dabar iš tokių darbuotojų mažai naudos, klausimas, kodėl jie neturėjo ambicijų ir norų dirbti ir siekti karjeros kitur“, – komentavo D. Arlauskas.