Naujienų portalą tv3.lt pasiekė skaitytojo Andriaus pastebėjimai, kad kai kurių darbdavių reikalavimai darbuotojams kelia didžiulę nuostabą. Jis pasidalino vienu iš darbo skelbimų Lietuvos darbo biržos svetainėje. Ieškomas interjero dizaino darbus galintis atlikti dailininkas, turintis 1 metų darbo patirtį. Atlyginimas – 450 Eur. Kaip ir klausimų nekiltų, jei ne prie skelbimo nurodyta būtinybė mokėti rusų, baltarusų ir hebrajų kalbas.
„Nebe pirmą kartą matau, kad taip būtų. Taip tiesiog elgiasi darbdaviai, kurie būtinai nori įdarbinti užsienietį, tačiau prieš tai jie turi pateikti įrodymus, kad Lietuvoje nerado tinkamo darbuotojo“, – laiške rašė jis.
Lietuvos darbo biržos atstovė spaudai Milda Jankauskienė tv3.lt komentuoja, kad iš dalies tikrai galima įtarti, kad tokiais skelbime nurodytais reikalavimais darbdavys siekia įdarbinti užsienietį darbuotoją. Tačiau tuos pačius kvalifikacinius reikalavimus turės atitikti ir užsienietis.
„Norėdamas jį įdarbinti, darbdavys turės pagrįsti laisvos darbo vietos skelbime pateiktus kvalifikacinius reikalavimus. Nurodytos darbo vietos atveju, pateikti minėtų kalbų mokėjimo sertifikatus“, – teigia M. Jankauskienė.
Iki lapkričio – beveik 7 tūkst. užsieniečių daugiau nei per praeitus metus
Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė tv3.lt teigia, kad akivaizdžiai matosi, jog atvykstančių užsieniečių laikinai būti Lietuvoje iki 1 metų tik daugėja.
Departamento duomenimis, 2016 metais trečiųjų šalių piliečiams buvo išduota 17 161 nacionalinė daugkartinė viza, o 2017 m. iki lapkričio 10 d. – 23 844. Tai – 6683 vizomis daugiau.
Be to, 2016 metais trečiųjų šalių piliečiams buvo išduoti 15 328 leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, o 2017 m. iki lapkričio 9 d. – 16 426 tokie leidimai (1098 leidimais daugiau).
Tikrasis skaičius gali būti dar didesnis, kadangi duomenų, kiek šiuo metu užsieniečių yra apsistojusių Lietuvoje iki 3 mėnesių, neturima.
„Bendra tvarka, kad darbdaviai privalo pirma ieškoti darbuotojų Lietuvoje, išlieka. Tai reiškia, kad užsienietis, norintis gauti vizą ar leidimą gyventi darbo pagrindu, paprastai turi gauti Lietuvos darbo biržos išduodamą leidimą dirbti arba sprendimą, kad užsieniečio darbas Lietuvoje atitinka Lietuvos darbo rinkos poreikius.
Tačiau kadangi kai kurių profesijų atstovų Lietuvoje akivaizdžiai trūksta, nuo 2017 m. sausio 1 d. kai kurių profesijų atstovus darbdaviai gali atsivežti iškart iš užsienio, nesikreipdami į Lietuvos darbo biržą“, – pasakoja E. Gudzinskaitė.
Trūkstamas profesijas skelbia Lietuvos darbo birža. Šiuo metu, į kas pusmetį atnaujinamą sąrašą, įtraukti suvirintojai, metalinių laivų korpusų surinkėjai, siuvėjai, tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojai.
Be šio sąrašo yra ir dar vienas, kuriuo numatyta kokių aukštos kvalifikacijos darbuotojų trūksta Lietuvoje. Jį sudaro 27 specialybės. Dauguma jų – inžinerinės bei technologinės.
Darbdaviams trūksta darbuotojų
Migracijos departamento direktorė patvirtina, kad tinkamos darbo jėgos Lietuvoje tikrai trūksta ir darbdaviai vis labiau žvalgosi į užsienį. 2016 m. darbo pagrindais buvo išduota 11 512 nacionalinių vizų, o 2017 m. iki lapkričio 7 d. – 18 908 nacionalinės vizos. Ji priduria, kad absoliuti dauguma išduotų vizų buvo išduotos Ukrainos piliečiams.
„Taip pat daugėja ir darbo pagrindu išduodamų leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje: 2015 m. išduota 5 028 leidimai, 2016 m. – 6 615, 2017 m. iki lapkričio 7 d. – 8 630. Daugiausiai darbo tikslu atvyko Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos, Moldovos, Kinijos, Gruzijos piliečiai“, – informuoja E. Gudzinskaitė.
Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas tvirtina, kad tikrai darbuotojų trūksta. Ir lengviau jų atsivežti, kai įrodai, kad Lietuvoje tinkamo neradai. Tačiau jis pabrėžia, kad tai reikia įrodyti. Tad pastebėjimai, kad darbdaviai specialiai išsigalvoja daugiau reikalavimų – savotiška sąmokslo teorija.
„Galvojama, kad labai lengva įrodyti darbo biržai, kad tu nerandi. Ten nesėdi kvaili žmonės, lengva patikrinti, nes jie turi visą informaciją. Darbo biržos atstovai patvirtins, kad kartais kokioje teritorinėje darbo biržoje gali sumanipuliuoti, kad pateiki skelbimą ir niekas nesikreipė. Tai teoriniu lygmeniu galbūt, bet praktiniu lygmeniu praktiškai neįmanoma.
Manau, kad iš tikrųjų, dėl tos pačios hebrajų kalbos, tai plečiasi ryšiai su Izraeliu: geri santykiai, ieškoma ir gidų į Izraelį, kurie moka tas kalbas. Be to, kad atlyginimas ne minimalus, yra motyvavimo projektai, honorariniai priedai ir susitikus išaiškėja kitoks atlyginimas. Gyvenimas daug įvairesnis ir santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo daug spalvingesni“, – komentuoja D. Arlauskas.
Pasak jo, Lietuvoje ypatingai trūksta tokių specialybių darbuotojų, kuriems Lietuvoje jau mokami didesni atlyginimai nei Vokietijoje ar Skandinavijoje. Tai inžinieriai bei IT specialistai. Ir nors naudojant 27 profesijų sąrašu tokius specialistus įsivežti lengviau, D. Arlauskas pastebi trūkumą.
„Bet visa problema atsiranda, jei ilgesniam laiku ir su šeimomis nori, kad atvažiuotų. Tai reikia būti lankstesniems ir paimti kitų šalių pavyzdį. Dar yra daug ką reikia išspręsti“, – sako jis.
Migracijos departamento duomenimis, Lietuvoje padaugėjo užsieniečių ir iš Europos sąjungos valstybių. 2016 m. Europos Sąjungos valstybių piliečiams buvo išduota 1 480 pažymų jų teisei laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti, o 2017 m. iki lapkričio 9 d. – 2 416 tokių pažymų.
Daugiausiai užsieniečiai atvyksta darbo tikslu, šeimos susijungimo pagrindu, vykdyti teisėtos veiklos kaip įmonių dalyviai (verslininkai), studijuoti.
