Lietuvos mokslas prie išsekinimo slenksčio teigia profesorius Bronius Kaulakys. Balsas lt pateikia profesoriaus įrodymus, kad grimztame į ES provinciją.
Pastaraisiais metais, nepaisant skurdaus finansavimo, traukos į Vakarus, menko mokslinio potencialo atsinaujinimo, kritusio mokslo prestižo, Lietuvos mokslininkai didino produktyvumą. Daugėjo mokslinių straipsnių, jų tarpe ir plačiai žinomuose tarptautiniuose mokslo žurnaluose. Pagal absoliutų pagrindinės pasaulinės duomenų bazės (ISI) sąrašo mokslinių straipsnių skaičių prieš penketą metų mes aplenkėme Estiją (1 pav.) ir iki 2006 m. nuo jos tolome.
1 pav. ISI sąrašo publikacijų kiekio atitinkamai su Lietuvos, Latvijos ir Estijos prieskyromis kitimas.
2 pav. Mokslinių tyrimų finansavimas Lietuvoje.
Ir tai nepaisant beveik nekintančio Statistikos departamento duomenimis) fundamentinių (apie 0,25% bendrojo vidaus produkto (BVP)) bei fundamentinių ir taikomųjų kartu sudėjus (apie 0,5% BVP) mokslų finansavimo ir 2 kartus sumažinto mokslo institutų finansavimo (2 pav.). Realiai universitetams ir mokslo institutams iš biudžeto mokslui skiriama tik apie 0,25% BVP. Prieš 10 metų buvo apie 0,4% BVP. Visos kitos lėšos – skaičiavimo efektas gautas įskaitant studijų iš kitą ne tyrimams skiriamą finansavimą. Tačiau nuo 2007 m. stebime įspėjantį signalą, kad netgi ISI publikacijų skaičius (nekalbant apie jų kokybę) ims mažėti.
Visi žinome Lisabonos strategijos rekomendacijas iš biudžeto moksliniams tyrimams skirti 1% BVP. Verslas turėtų skiri (tam reikalingos ir valdžios pastangos) dar 2% BVP. Tačiau PHARE ekspertai jau 2000 m. rekomendavo mums pereinamuoju laikotarpiu iš biudžeto moksliniams tyrimams skiriamą finansavimą palaipsniui didinti iki 1% BVP 2005 m. ir net iki 1,31% BVP 2006 m., vėliau šis finansavimas turėtų mažėti artėdamas prie 1% BVP didėjant verslo investicijoms į mokslą ir eksperimentinę plėtrą. Realiai Lietuvoje šis finansavimas buvo ir yra apie 3-4 kartus mažesnis už būtinąjį.
3 pav. Milijonui gyventojų tenkantis ISI sąrašo publikacijų skaičius įvairiose šalyse.
Skaičiuojant milijonui gyventojų pagal mokslinių publikacijų skaičių Lietuva atsilieka nuo Estijos 2 kartus, nuo Slovėnijos 4, nuo Danijos 7 kartus (3 pav.). Nepaisant to, pastoviai girdisi raginimai neužsiimti fundamentiniais, baziniais, sudarančiai studijų, specialistų rengimo, kvalifikacijos pagrindus, mokslais, o tik jų taikymais ir eiti prieš 16 m. Latvijos pasuktu keliu atsisakant bazinio (institucinio) finansavimo, sunaikinti profesionalų mokslą ir niekam nesirūpinti visos šalies kompetencija.
Per praėjusį dešimtmetį universitetų studentų skaičius padidėjo 1,5 karto (tai universitetus daryti raginio ir valdžia, nes prieš dešimtmetį Lietuva pagal studijuojančių jaunuolių skaičių buvo atsilikėlė), tačiau mokslo ir studijų finansavimas buvo sumažintas apie 1,5 karto iki 0,8% BVP, vietoje prižadėtojo ir net įstatymu įtvirtinto didinimo 1,5 karto iki 2% BVP (4 pav.). ES rekomenduoja didinti aukštojo mokslo biudžetinį finansavimą iki 2% BVP. Lietuvoje universitetams ir kolegijoms skiriama apie 0,8% BVP, o Statistikos departamentas priskaičiuoja apie 0,9-0,95% BVP.
4 pav. Mokslo ir studijų finansavimo kitimas BVP procentais ir užtikrintai prižadėtas, įstatymu įtvirtintas būtinas finansavimas.
Dar labiau mokslo ir studijų finansavimas sumažintas skaičiuojant valstybės biudžeto procentais. Šiuo metu šis finansavimas 2 kartus mažesnis už buvusį prieš dešimtmetį.
5 pav. Mokslo ir studijų biudžetinio finansavimo kitimas valstybės biudžeto procentais ir pažadai reformos „reformų“ pradžioje, prieš dešimtmetį išlaikyti visą laiką 7 % BVP.
Nepaisant to, Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis aukščiausiai Lietuva įvertinta pagal mokslą ir studijas, net 29-ta. Estija 23-čia. Pagal šį parametrą Lietuva yra kartu su Čekija, Slovėnija, Honkongu; aukščiau už Ispaniją, Portugaliją, Italiją, Liuksemburgą, Maltą, Graikiją, Slovakiją, Vengriją, Lenkiją, Kiprą (Veidas Nr.25,2007 ir The Global Competitiveness Report 2005-2006). Tai įgalino pasiekti tik institucijų savivalda. Lietuvoje mokslas, studentai, doktorantai rūpi tik mokslininkams ir dėstytojams.
Kokia sfera gerai funkcionuoja su 2 kartus mažesniu už būtiną ir suplanuotą finansavimą?
Tuo tarpu pagal valstybės institucijų valdininkų palankumą arti valdžios prieinantiems asmenims, grupėms, gerai organizuotoms mažumoms (protekcionizmą ir korupciją) Lietuva yra pasaulinio sąrašo gale (90-96 iš 125), greta Nikaragvos, Italijos, Filipinų, Kambodžos, Mozambiko, Ugandos, Čado.
Mokslo ir studijų nuskurdinimo pasekmės kaupiasi: talentingas jaunimas palieka Lietuvą, į mokslą neateina geriausia pamaina, blogėja materialinė institucijų būklė ir moralinis klimatas jose. Jau pradeda mažėti mokslinių darbų ir publikacijų kiekis, tikriausiai nukentės ir jų kokybė. Galima prognozuoti, kad po kelto metų pagal absoliutų ISI sąrašo straipsnių kiekį, nepaisant keleto Lietuvos mokslo žurnalų įtraukimo iki ISI sąrašą, mus vėl aplenks Estija.
Pradės mažėti ir studentų, parengiamų mokslo daktarų, kurių rengiame ir taip keltą kartų mažiau negu būtinai, skaičiai. Lietuva nepajėgs išsilaikyti konkurencijoje su kitomis Europos valstybėmis, investuojančiomis į mokslinius tyrimus 3% BVP ir daugiau, taps ES provincija.
Atsakomybė už tai tenka politikams, valdininkams, tvarkantiems pastarąjį dešimtmetį be atsakomybės valstybei gyvybišką mokslo ir studijų sritį, nesirūpinantiems adekvačiu jos finansavimu, bet nesibaigiančių „reformų“ lozungais prisidengus profesionaliai kuriantiems pražūtingą valstybei chaosą.
Profesorius Bronius Kaulakys
Lietuvos mokslo institucijų tarybų pirmininkų konferencijos prezidentas
Vilniaus Universiteto Teoretinės fizikos ir astronomijos instituto profesorius
