Skandalingai bankrutavus bendrovei „Star1 Airlines", o dar anksčiau– nacionalinei aviakompanijai „Fly LAL", be darbo liko kelios dešimtys lėktuvų pilotų. Jie buvo priversti belstis į privačių mūsų šalies arba užsienio aviakompanijų duris. Jeigu Lietuvoje neatsiras rimto nacionalinio vežėjo, lakūnus rengiančio Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Antano Gustaičio aviacijos instituto absolventai irgi jau gali nusiteikti, kad jiems teks darbo ieškotis svetur.
VGTU Antano Gustaičio aviacijos institute dabar mokosi apie 80 būsimųjų lakūnų. Tvirtai pasakyti, kad visi jie baigę mokslus sės prie lėktuvų ar sraigtasparnių šturvalo mūsų šalyje būtų pernelyg optimistiška. Šiandien padėtis tokia, kad Lietuvoje darbo nėra ir patirties turintiems lakūnams.
Kokie poreikiai– neaišku
„Lakūnų įsidarbinimas priklauso nuo rinkos bangų kilimo ir kritimo. Prie jų institutui neįmanoma prisiderinti",– sako šios mokymo įstaigos direktorius Jonas Stankūnas. Todėl tiksliai apskaičiuoti, kiek Lietuvai reikės lakūnų, neįmanoma.
Pasak J.Stankūno, ekonomikos pakilimo laikotarpiu aviacijos bendrovės prašydavo iš karto 50 lakūnų. Dabar, neslepia vadovas, sunkmetis smarkiai koreguoja orlaivių pilotų rengimo planus. O universitetas paskui besikeičiančias gyvenimo realijas suspėti negali.
Susisiekimo ministerijos komisija buvo nustačiusi šios srities specialistų poreikio prognozes– minimalią, labiausiai tikėtiną ir maksimalią. Tad institutas dirba pasirinkęs viduriniąją, labiausiai tikėtiną, priimdamas kasmet į pirmą kursą po 15 būsimų lakūnų.
Pakaktų penkių
Štai penktąjį instituto kursą kitąmet turėtų baigti 17 lakūnų. Kur jie dėsis– skausmingas klausimas. Garantuotą darbą gaus tik penki iš jų. Mat dviejų lakūnų pageidauja Valstybės sienos apsaugos tarnyba, dar trijų– Krašto apsaugos ministerijos Karinės oro pajėgos.
Kur darbintis kitiems? Instituto vadovas J.Stankūnas sako, kad jie patys turės ieškotis darbo. Nueis į privačias Lietuvos arba įsidarbins užsienio oro bendrovėse.
Beje, pasak direktoriaus, nėra garantijų, kad bus norinčiųjų eiti į vidaus reikalų sistemą. Žinodami, kokie ten jiems siūlomi atlyginimai, specialistai linkę palaukti ir pasiieškoti geriau mokamo darbo privačiose kompanijose.
„Lakūnas– tokia profesija, kad ir amžius, ir sveikata pakiša koją. Todėl naujų darbuotojų retsykiais reikia",– štai kas, pasak J.Stankūno, koreguoja pilotų poreikį.
Atrodytų, kad suskaičiuoti būtų nesunku: vienam nuolatiniais reisais skraidančiam lėktuvui minimaliai reikia keturių įgulų. Vadinasi, 8 pilotų. Tačiau planuoti sunku, nes nežinia, kiek kas įsigis lėktuvų, kiek bus aviakompanijų. Arba kiek jų bankrutuos.
Pigesnis nei muzikantas
Antano Gustaičio aviacijos instituto vadovas liūdnai juokauja, kad muzikos akademijoje parengti gerą muzikantą kainuoja kur kas daugiau nei VGTU lėktuvo pilotą.
Pagal Švietimo ir mokslo ministerijos sudarytą planą vieno universitetinį išsilavinimą įgijusio lakūno parengimas atsieina 100 tūkst. litų. Tačiau, neslepia direktorius, ta „norminė kaina" yra perpus mažesnė už tikrąją. Sumažinus finansavimą, programas tenka išdėstyti taip, kad didžiausias dėmesys būtų skiriamas skrydžių saugai ir standartų reikalavimams.
Kaip ministerija apskaičiuoja “normines kainas"?
„Šiurkščiai kalbant ta kaina nustatoma taip. Ministerija turi pinigų sumą, surašo visas studijų programas, suteikia joms koeficientus ir tada atsižvelgdama į studentų skaičių nustato, kiek vienam studentui gali skirti. Tai yra tai, ką valstybė gali duoti šiuo metu",– priverstas susitaikyti su esama padėtimi instituto vadovas.
Dabar universitetas, turintis gerą mokymo bazę, bandys vilioti studentus iš kitų šalių. Mat jie mokėtų visą mokymo kainą– 200 tūkst. litų.
„Užsienis moka visą poreikio kainą. Be to, tai prestižas. Yra siūlymų iš slaviškų valstybių, yra iš tolimesnių, buvo vienas pilotas iš Turkijos, devynis pilotus esame parengę Latvijai",– sako instituto direktorius ir priduria, kad sulaukti studentų iš užsienio yra didelis mokymo įstaigos pripažinimas.
Lakūnai– ne emigrantai
J.Stankūnas nedramatizuoja padėties, kad dabar leidžiami biudžeto pinigai užsienio aviakompanijose dirbantiems lakūnams rengti. Toks esąs laikas. Jis nenori sutikti, kad pilotai papildo emigrantų armiją. Esą jie tik sudaro sutartis su oro bendrovėmis, tačiau patys lieka čia, taip pat čia ateina pinigai ir mūsų valstybei sumokami mokesčiai.
Kai kurie pilotai, patyrę lėktuvų vadai, padirbėję užsieniečiams, grįžta į aviacijos institutą dirbti instruktoriais už beveik dešimtkart mažesnį atlygį.
„Jie sako, kad nors atlyginimus užsieniečiai moka didelius, tačiau lakūnai mėnesiais nemato nei vaikų, nei žmonų. Geriau už nedidelę algą, bet institute",– J.Stankūno nestebina toks lakūnų pasirinkimas, nes tik iš pirmo žvilgsnio darbas užsienio oro kompanijose gali atrodyti svajonė.
Ieško, kur geriau
Civilinės aviacijos administracijos (CAA) direktorius Kęstutis Auryla pripažįsta, kad tokiai šaliai kaip Lietuva dabar lakūnų yra per daug. Tai ypač tapo akivaizdu bankrutavus bendrovei “Star1 Airlines". Tačiau keisti ką nors lakūnų rengimo sistemoje jis nematantis reikalo.
„Taip, šiandien susiklostė situacija, kad pilotų yra perteklius. Tačiau didžioji dauguma, tie, kurie turi transporto piloto licencijas, rado darbą ir dirba nebūtinai Lietuvoje. Čia rinka yra tikrai ganėtinai maža. Didelė dalis pilotų renkasi užsienio aviakompanijas, daug jų perėjo į „Air Baltic", dirba ir Afrikoje",– sako K.Auryla.
Anot jo, tokia padėtimi nereikia stebėtis, tai pasaulio praktika. Esą ispanai, švedai ar vokiečiai dirba užsienio kompanijose, taip pat jų yra ir Lietuvoje.
Nors dabar šalyje juntamas pilotų perteklius, CAA vadovo nuomone, jų Lietuvoje nėra parengiama per daug. Nes pilotų kaita dėl įvairių priežasčių yra didelė. Vieni išeina į pensiją, kiti šį darbą palieka dėl sveikatos, dar kiti– dėl šeimos aplinkybių.
Jaunius POCIUS
