• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šių metų lapkričio 13 d. Valstybės sienos  apsaugos tarnybos Varėnos rinktinės Šalčininkų   kontrolės punkte buvo patikrintas krovininis automobilis iš Baltarusijos, kuriame buvo gabenamas voveraičių krovinys. Pasieniečių punkte esanti stacionari radiacinės kontrolės įranga užfiksavo  automobilio skleidžiamą padidintą radiaciją. Apie įvykį buvo pranešta Sveikatos apsaugos ministerijos Radiacinės saugos centrui ir nedelsiant buvo priimtas sprendimas neįleisti šio automobilio su radioaktyviu kroviniu į Lietuvos teritoriją. Tokiais atvejais nei muitinės, nei maisto importo kontrolės procedūros neatliekamos ir krovinys išsiunčiamas atgal į šalį, iš kurios bando įvažiuoti. Šiuo atveju automobilis buvo grąžintas į Baltarusiją.

Šių metų lapkričio 13 d. Valstybės sienos  apsaugos tarnybos Varėnos rinktinės Šalčininkų   kontrolės punkte buvo patikrintas krovininis automobilis iš Baltarusijos, kuriame buvo gabenamas voveraičių krovinys. Pasieniečių punkte esanti stacionari radiacinės kontrolės įranga užfiksavo  automobilio skleidžiamą padidintą radiaciją. Apie įvykį buvo pranešta Sveikatos apsaugos ministerijos Radiacinės saugos centrui ir nedelsiant buvo priimtas sprendimas neįleisti šio automobilio su radioaktyviu kroviniu į Lietuvos teritoriją. Tokiais atvejais nei muitinės, nei maisto importo kontrolės procedūros neatliekamos ir krovinys išsiunčiamas atgal į šalį, iš kurios bando įvažiuoti. Šiuo atveju automobilis buvo grąžintas į Baltarusiją.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Negyvūninis maistas, importuojamas į Lietuvą, yra nuolat tikrinamas pasienio veterinarijos kontrolės postuose. Importuotojai pasienio veterinarinei kontrolei turi pateikti eksportuotojo (gamintojo, tiekėjo) dokumentą apie produktų saugą ir kokybę,  patvirtinantį kad negyvūninis maistas tinka žmonių maistui ir atitinka Europos Sąjungos (ES) ir Lietuvos teisės aktų nustatytus maisto saugos ir kokybės reikalavimus. Importuotojas turi turėti maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą, veterinarinio patvirtinimo arba registracijos numerį (vieną iš trijų).

REKLAMA

Kasmet į mūsų šalį įvežama ir išvežama vidutiniškai 10 tūkst. tonų grybų ir uogų. Importuojamų siuntų mėginiai radioaktyviai taršai nustatyti nuolat imami pasienio postuose, grybų bei uogų perdirbimo įmonėse, atvežtų siuntų iškrovimo metu. Jei laboratorinių tyrimų rezultatai viršija leistiną užterštumo lygį, siunta privalo būti sunaikinta arba grąžinta į kilmės šalį. ES valstybė narė, nustačiusi teisės aktų pažeidimus, privalo apie tai nedelsiant pateikti informaciją Europos Komisijai Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistema (RASFF).

REKLAMA
REKLAMA

Siekiant įvertinti importuojamų miško gėrybių radioaktyviąją taršą ir su ja susijusią riziką, Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas nuo 2002 metų nuolat vykdo miško grybų ir uogų radiologinę kontrolę. Šios kontrolės metu miško gėrybėse, importuotose iš Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos, ne kartą buvo aptikta radioaktyvaus cezio (137Cs). Šiais metais instituto laboratorijoje buvo ištirti 1 224 mėginiai (iš jų–243 grybų, 333–vaisių ir daržovių) dėl radioaktyviosios taršos nustatymo. Nei vienu atveju padidintos radiacinės taršos nebuvo nustatyta.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vertinant siuntų taršos mastus, nustatyta, jog beveik pusėje įvežamų grybų ir dviejuose trečdaliuose įvežamų uogų siuntų buvo aptikta radioaktyvaus cezio. Tačiau dešimties metų stebėjimai rodo, kad daugumoje grybų ir uogų mėginių cezio savitasis aktyvumas neviršijo didžiausių leistinų lygių (600 Bq/kg ). Analizuojant tyrimų duomenis, nustatyta, kad importuojamų miško uogų ir grybų radioaktyviosios taršos didėjimas buvo stebimas iki 2007 m. ir tais metais pasiekė aukščiausią 208 Bq/kg lygį. 2008 - 2011 m. taršos rodikliai turėjo tendenciją mažėti ir šiuo metu siekia 83,5 Bq/kg miško uogose ir 59 Bq/kg grybuose. Tik vieną kartą 2008 metais mėlynėse iš Baltarusijos buvo nustatytas cezio aktyvumas, kuris  viršijo leistiną lygį 3-4 kartus.

REKLAMA

Remiantis Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto tyrimų duomenimis, mūsų šalies gyventojai gali nesibaimindami uogauti ir rinkti grybus, nes jų radioaktyvi tarša neviršija leistinų lygių. Importuojamų iš trečiųjų šalių (ypač iš paveiktų Černobylio atominės elektrinės avarijos) prekių kontrolė vykdoma griežtai. Rizikos požiūriu, didžiausi cezio aktyvumai aptinkami iš Ukrainos importuotose uogose ir iš Baltarusijos įvežtuose grybuose. Importuojamos miško uogos sudaro ne mažesnę radioaktyviosios taršos riziką kaip ir grybai, todėl jų mėginiai taip pat imami laboratoriniams tyrimams.

Valgomųjų miško grybų ir uogų radioaktyvioji tarša žymiai padidėjo po 1986 m. balandžio 26 d. įvykusios Černobylio atominės elektrinės avarijos. Radioaktyviuoju ceziu, buvo užteršta 2,3 mln. hektarų miško ne tik Ukrainoje, Baltarusijoje, bet ir Lietuvoje, Lenkijoje, Latvijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Vokietijoje. Įvertinusi šios avarijos riziką, Europos Komisija nustatė išsamias taisykles trečiųjų šalių kilmės žemės ūkio produktų importui. Kiekvieną importuojamų iš Albanijos, Rusijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Bulgarijos, Kroatijos, Lichtenšteino, Makedonijos, Moldovos, Juodkalnijos, Norvegijos, Rumunijos, Rusijos, Serbijos, Šveicarijos, Turkijos ir Ukrainos grybų siuntą privalo lydėti Žemės ūkio produktų eksporto sertifikatai, kuriuose turi būti pateikti radioaktyvumo lygio matavimo duomenys, atlikti akredituotoje laboratorijoje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų