Užsienio bankų noras Lietuvoje kontroliuoti viską jau pasiekė galutinę ribą – tai, kad viena skandinavų finansinė institucija kišosi į garsios šalyje įmonės vadovų rinkimus, nustebino net pačius bankininkus. Girdi, tokios praktikos pasaulis dar nematė. Tiesa, puse lūpų šnekama, kad mūsų šalyje bankų kišimasis į suverenių įmonių valdymą – toli gražu ne pirmiena.
Praėjusių metų pabaigoje gerai žinoma ne tik Lietuvoje, bet ir toli už šalies ribų putojančio vyno gamintojų įmonių grupė „Alita“ nutarė pakeisti įmonės vadovybę. Gamyklos generalinio direktoriaus postą paliko didžiausias „Alitos“ akcininkas Vytautas Junevičius, jis po rokiruotės tapo įmonių grupės valdybos pirmininku. Tuo tarpu „Alita“ generaliniu direktoriumi tapo Paulius Kibiša, iki tol vadovavęs bendrovei „Konekesko Lietuva“.
„Respublika“ sužinojo, kad rokiruotė buvo padaryta tik po to, kai P.Kibišos kandidatūrai pritarė didžiausias, dienraščio žiniomis, įmonių grupės „Alita“ kreditorius švedų bankas „Swedbank“. „Apie tokią bankų praktiką tikrai nieko nesu girdėjęs“, – stebėjosi net Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Stasys Kropas.
Rokiruotė – dėl ekonominės situacijos
Praėjusių metų pradžioje „Alitoje“, be V.Junevičiaus, buvo pakeista ir daugiau vadovų. Rinkodaros ir pardavimo direktoriumi valdybos buvo patvirtintas Martynas Grigalavičius, o finansų direktore - Ana Rakovskaja. Oficialiai buvo tikinama, kad apsisprendimas dirbti su naujais vadovais buvo įmonės investicija ir komandos sustiprinimas. „Kai ekonominė situacija gera, įmonės valdymo organų – akcininkų, valdybos, administracijos – funkcijų dubliavimasis buvo natūralus. Tačiau dabar, kai mus paveikė ne tik bendra ekonomikos krizė, bet ir smukdo pakelti akcizai, funkcijas norime atskirti. Ir tikimės, kad tai duos naują impulsą bendrovės veiklai. Šiuo metu reikia netradicinių sprendimų“, - tuomet sakė V. Junevičius.
Anot jo, daugiausia neprotinga valstybės politika akcizų klausimu lėmė, kad „Alita“ pastaruoju laiku dirbo nuostolingai. Neatmetama galimybė, kad nuostoliai yra ir tikroji vadovybės pakeitimo priežastis. Skelbta, jog 2009 metų 9 mėnesių įmonių grupės „Alita“ konsoliduotos pardavimų pajamos sudarė 100,4 mln. litų ir, palyginti su 2008 metų tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo 30 procentų. „Alitai“ optimizavus savo veiklą, per 2009 m. devynis mėnesius, palyginti su 2008-ųjų sausiu-rugsėju, veiklos sąnaudos buvo sumažintos 18,1 mln. litų, kitaip tariant, 40 proc. Todėl bendras 2009 metų 9 mėnesių įmonių grupės „Alita“ konsoliduotas veiklos rezultatas buvo 9,9 mln. litų nuostolio prieš apmokestinimą.
„Respublikai“ pasiteiravus apie tai, ar iš tikrųjų „Swedbank“ pritarimas lėmė, kad „Alitos“ vadovu būtų paskirtas P.Kibiša, dabartinis putojančio vyno gamybos įmonių grupės generalinis direktorius net nebandė slėpti, kad taip ir buvo: „Be banko pritarimo vargu ar būčiau pradėjęs dirbti“. Tiesa, paskambinęs vėliau „Alitos“ vadovas jau buvo diplomatiškesnis. „Taip, aš kalbėjau su banku, – sakė jis. - Bet taip daroma visuomet, kai įmonėje įvyksta esminis įvykis. Vadovų kaita bendrovėje ir buvo būtent toks įvykis“. P. Kibiša neslėpė, jog „Swedbank“ pritarimo prireikė dėl to, kad skandinavų bankas yra įmonių grupės „Alita“ kreditorius.
Stebisi ir ekspertai, ir bankininkai
Anot Povilo Gylio, ekonomikos eksperto, jis buvo labai nustebęs, kai sužinojo, kad „Swedbank“ kišosi į stabiliai veikiančios įmonės reikalus. „Jei įmonė bankrutuotų, tada suprantu. Galioja įstatymai, kuriais vadovaudamiesi kreditoriai gali bandyti apsaugoti savo turtą. Kadangi „Swedbank“ yra „Alitos“ kreditorius, bankroto atveju galėtų reikšti savo nuomonę dėl valdymo, vadovų personalijų. Tačiau „Alita“ juk nebankrutuoja! Situacija nekeltų nuostabos ir tokiu atveju, jei „Swedbank“ būtų didelė šampanizuoto vyno gamyklos akcininkė. Bendraturčio teisėmis bankas galėtų dalyvauti bendrovės valdymo reikaluose. Bet jei „Swedbank“ neturi nė vienos „Alitos“ akcijos, reikalas atrodo daugiau nei keistas. Vargu ar bankas turi teisę kištis į suverenios, savarankiškos įmonės reikalus“, – svarstė P.Gylys.
Stebino „Swedbank“ elgesys ir pačius bankininkus. Apstulbęs buvo ir LBA prezidentas S. Kropas. „Nieko nežinau apie tokią praktiką. Neišmanau, kokios ten gali būti peripetijos šito reikalo. Galiu pasakyti, kad tokia veikla bankų praktikoje – neįprasta“, – tvirtino pašnekovas.
Skandinaviško kapitalo „Danske banko“ atstovas Rolandas Kajokas irgi tikino apie tokius reikalus pirmąkart girdįs. „Mūsų bankui tikrai tokia praktika svetima“, - tikino R.Kajokas.
„Respublika“ sužinojo, kad „Alitos“ atvejis – anaiptol ne vienintelis, kai bankininkai Lietuvoje kišasi į suverenių, stabiliai veikiančių įmonių valdymą.
Tuo tarpu Jorūnė Juodžbalytė, „Swedbank“ Komunikacijos skyriaus vadovė, „Respublikai“ situaciją pakomentavo itin šykščiai. „Konkretaus atvejo komentuoti negalime, tačiau manome, kad jūsų minima bendrovė, kaip ir bet kuri kita, listinguojama biržoje, sprendimus priima vadovaudamasi įmonėje apibrėžtais principais, kurie atitinka ir pagrindinius biržos dalyviams keliamus reikalavimus. Bendruoju atveju bankas gali dalyvauti įmonei priimant sprendimus tik tais atvejais, kai įmonės akcininkai mato iš to naudos“, - tvirtino „Swedbank“ atstovė.
Vidmantas Užusienis
