Naujausiais duomenimis, Lietuvos gyventojų, neskaitant įmonių, pradelstos skolos jau pasiekė beveik milijardą litų. Atsiskaityti vėluoja maždaug 80 tūkst. skolininkų.
Kiek iš būstus praradusių šeimų augina nepilnamečius vaikus – nežinoma, nes šių žiaurių faktų niekam nepatogu atspindėti oficialioje statistikoje. Teismų tarybos pirmininkė Laima Garnelienė irgi nežino. Tačiau ji „Vakaro žinioms“ patvirtino, kad bankai dažnokai kreipiasi į teismus, prašydami leisti nepilnametį su tėvais išmesti į gatvę.
Vaikas – nesvarbu
Pasirodo, net ir nepilnamečiams įstatymai nėra tokie gailestingi, kokie yra gailestingi bankų interesams. Štai jei šeima ketina keisti mažą būstą į didesnį, turi prašyti teismo leidimo. Tik jei šis nusprendžia, kad vaiko gyvenimo sąlygos nepablogės, mainai palaiminami. Tuo tarpu atimant būstą taip nežaidžiama.
„Kai žmogus nori pakeisti būstą – daug griežtesnė tvarka“, – pripažino teisėja L. Garnelienė.
Visiškai neįdomu
Nei Vyriausybė, nei Seimas, nei Lietuvos bankas tiek būsto kainų burbulo pūtimo metu, tiek dabar žmonėms niekuo padėti negali. Arba nenori. Gal todėl, kad dauguma jų tiesiogiai susiję su komerciniais bankais ir jaučiasi pažeidžiami? Net komercinių bankų prievaizdas, Lietuvos banko šefas Reinoldijus Šarkinas vargu ar yra suinteresuotas normaliai vykdyti savo funkcijas, mat komerciniuose bankuose turi 8 solidžius indėlius ir gauna nuostabiausias palūkanas.
„Aš labai nesidomėjau tuo, tais bankiniais reikalais“, – kad būna ir svetimas skausmas, prisipažino Seimo narys Jonas Juozapaitis.
Gal bent jau dėl savęs pasidomi, mat pats turi vertybinių popierių net dviejuose bankuose? O gal būtent dėl to nesidomi skolininkų bėdomis?
„Tai kad nedaug ten pinigų. Ir tikrai nesistengiu, kad bankai dirbtų pelningiau, kad man būtų geriau. Kiek turiu – užtenka“, - tikino J. Juozapaitis.
Jaučiasi nepažeidžiamas
200 tūkst. litų banko paskolą gavęs ir 20 tūkst. litų vertės indėlį turintis parlamentaras Mindaugas Bastys taip pat esą iniciatyvos nerodo ne bijodamas mažesnių indėlių palūkanų ar dėl paskolos sąlygų pablogėjimo.
„Visi Seimo nariai vienaip ar kitaip susiję su bankais. Bet kad dėl to būtų pažeidžiami – nežinau. Nebent tik kai kurie parlamentarai. Per savo prizmę žiūrėdamas to nematau“, – dėstė M. Bastys.
Kalbėti draudžiama
Pažeidžiamas nesijaučia ir daugiau nei ketvirtį milijono bankui skolingas seimūnas Algirdas Butkevičius.
„Paskolų daug kas turi. Tačiau apie bankus buvo priimta kuo mažiau kalbėti. Pirmiausia - kad nekiltų panika. Be to, kai aš pareiškiau, kad kyla būsto kainų burbulas, Algirdas Brazauskas užpyko“, – prisipažino politikas, tačiau nepaaiškino, kodėl Jo Ekscelencija užsirūstino.
A.Butkevičius mano, kad nieko nedaroma esą ne dėl politikų priklausomybės nuo bankų, o dėl neišmanymo.
Seimo žmogus paprastam žmogui nepadės
Rima Baškienė, parlamentarė:
„Šeimų, kurios turi nepilnamečių vaikų, ir už skolas išmesti į gatvę negalima. Absurdas, jei teismas griežčiau vertina, ar nenukentės vaiko interesai keičiant vieną butą į kitą, nei priimant sprendimą atimti būstą už skolas. Tokiu atveju šeimos privalo nepamiršti savo teisių ir kreiptis į vaiko teisių apsaugos kontrolierius“, – tiek tepatarė dabartinė parlamentarė, visą praėjusią kadenciją vadovavusi Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisijai.
R.Baškienė dar prasitarė, kad ir valstybė turėtų padėti įvairiomis išmokomis šeimoms, nebesugebančiomis išsimokėti kredito.
„Tačiau sakau „galbūt“, nes tokios praktikos dar nėra. Arba reikia prašyti banko žmoniškumo“, – padebesiais skraidė parlamentarė.
Ji pati nė piršto nepajudino dėl pažeidžiamumo. Politikė jaučiasi nepažeidžiama, nes su komerciniais bankais neturi jokių reikalų.
„Seimo narys neišgelbės. Čia jau reikia plačiau žiūrėti, – atsakomybės kratėsi politikė. – O dėl paskolas paėmusių seimūnų... Ne visi bijo bankų. Kodėl nesiimama veiksmų? Į tai galiu atsakyti kitu retoriniu klausimu: kodėl Švietimo ir mokslo ministerija su bankais susiderėjo dėl tokių didelių palūkanų paskoloms už studijas?“
Danas Nagelė
