Apie tai bus diskutuojama rugpjūčio 30 d. 18:30 val. diskusijų festivalyje „Būtent!“, kuris šiemet vyks Vilniuje, rašoma pranešime spaudai. Diskusijoje „Nuo darbščių iki neįperkamų: ar mūsų darbo jėga keičiasi?“ dalyvaus žinomi ekonomikos ir verslo lyderiai: „Artea“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, „Danske Bank“ grupės funkcinių paslaugų vadovė Aistė Gataveckienė, „Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis ir „Telia Global Services Lithuania“ vadovė Roman Dlir.
Nemokami užkandžiai ar psichologinė sveikata?
Pasak „Danske Bank“ atstovės A. Gataveckienės, papildomos naudos darbuotojams nėra tik „gražūs priedai“. Jos – neatsiejama atlygio dalis, turinti realią vertę.
„Lengva susižavėti nemokamais užkandžiais ar linksmais renginiais, bet svarbiau tai, kaip žmogus jaučiasi kasdien – ar jis jaučiasi saugus, ar mato, kad jo gyvenimas už darbo ribų yra vertinamas“, – sako A. Gataveckienė.
Anot jos, „Danske Bank“ orientuojasi ne tik į „greitai vartojamas“ papildomas naudas darbe, bet ir į tai, kas iš tiesų kuria ilgalaikį poveikį – psichologinę sveikatą, augimo galimybes, papildomas įmokas į darbuotojų pensijų fondus.
Įdomus faktas – per pastaruosius kelerius metus į „Danske Bank“ Lietuvoje sugrįžo daugiau nei 600 buvusių darbuotojų. Dažniausiai – dėl įmonės kultūros.
„Kai klausiame žmonių, kodėl grįžta – jie mini ne tik skanius pietus ar gražius biurus, bet būtent atmosferą, pasitikėjimą, pagarbą. Galbūt „benefitų“ kultūra tame kontekste – tai ne tik blizgučiai, bet ir skandinaviškas, žmogiškas ir pagarbus požiūris į darbą“, – teigia A. Gataveckienė.
Toks požiūris keičia ir visą Lietuvos darbo rinką – pavyzdžiui, „Danske Bank“ suteikia galimybę tos pačios lyties tėvams išeiti tėvystės atostogų, skatindama įtrauktį ir lygias teises.
Dosnios naudos - lepinimas?
Vis dėlto darbdaviai vis dažniau susiduria su iššūkiais: kai kurie darbuotojai pradeda elgtis lyg viskas „priklauso“. Pasigirsta nuomonių, kad kartais „benefitai“ iššaukia per didelius lūkesčius ar net mažina atsakomybę.
„Pasitaiko įsitikinusių, kad visos papildomos naudos yra savaime suprantamos ar nepakankamos. Bet jie – ne dauguma, tiesiog nepasitenkinimo skundus lengviausia pastebėti. Didžioji kolegų dalis darbdavio suteikiamas papildomas naudas – ypač kuriančias ilgalaikį poveikį – išties vertina“, – sako A. Gataveckienė.
Anot jos, nors kai kurios naudos (pvz., vakarėliai ar žaidimų kambariai) jau natūraliai nyksta, tikrosios vertybės – pagarba, rūpestis, įtrauktis – išliks ir ateityje. Neretai jos ir paremiamos ilgalaikėmis, tvariomis naudomis. Ir ypač jaunosios kartos nebesitaikstys su mažiau.
Atlyginimai auga greičiau nei produktyvumas
Diskusija festivalyje „Būtent!“ neapsiribos vien „benefitų“ tema – bus ieškoma atsakymų, kaip motyvuoti darbuotojus ne tik finansinėmis priemonėmis, bet ir kultūra, bendruomeniškumu, karjeros galimybėmis. Taip pat bus keliamas klausimas – ar Lietuva išlieka konkurencinga globalioje darbo rinkoje, kai atlyginimai auga greičiau nei produktyvumas?
„Artea” banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pabrėžia – nors Lietuvos ekonomika pastaraisiais metais džiugino atsparumu ir sparčios plėtros sėkmės istorija, tačiau ekonominės transformacijos kelionė toli gražu nėra pasibaigusi.
Anot jos, vis dar reikšmingą ekonomikos pyrago dalį sukuria darbui imlios ir darbo kaštų augimui jautrios ekonominės veiklos. Taigi, vertinant tolesnes perspektyvas, svarbiausias klausimas, ar spėsime laiku persiorientuoti į aukštą pridėtinę vertę kuriančią, žiniomis ir pažanga grįstą ekonomiką.
„Smagu stebėti, kad Lietuva stiprėja kaip aukštos pridėtinės vertės paslaugų eksportuotoja – tai matyti iš pastaraisiais metais sparčiai augusių IT, finansinių ir verslo paslaugų eksporto srautų. Vis dėlto, daugeliui į Lietuvą paslaugų centrus perkėlusių įmonių darbo jėgos kokybės, kiekio ir kaštų santykio faktorius yra be galo reikšmingas. Taigi, sparčiai augant atlyginimams, neišvengiamai kyla klausimas – kiek dar turime laiko išlaikyti šį modelį nekeičiant žaidimo taisyklių?“ – pastebi I. Genytė-Pikčienė.
Reikia daugiau investicijų į technologinę pažangą
Ekonomistės teigimu, pastaraisiais metais Lietuva – viena pirmaujančiųjų tarp visų EBPO šalių pagal darbo sąnaudų augimo tempą, tačiau to pasakyti negalima apie produktyvumo augimą.
„Turime akivaizdų disbalansą: atlyginimai kyla sparčiai, o produktyvumas šlubuoja. Jei šis disbalansas užsitęs, galime atsidurti vadinamuosiuose „vidutinių pajamų spąstuose“, kai turimi konkurenciniai pranašumai nustoja veikti ir ekonomikos plėtra išsikvepia“, – pastebi I. Genytė-Pikčienė.
Pasak ekonomistės, investicijos į inovacijas, skaitmenizavimą ir procesų efektyvumą dar nėra pakankamos. Tam trukdo tiek struktūriniai barjerai darbo rinkoje – darbuotojų trūkumas regionuose, mažas persikvalifikavimo tempas, tiek geopolitinis nestabilumas, kuris stabdo kai kurias užsienio investicijas.
Anot jos, jei norime išlikti konkurencingi, būtina pereiti prie labiau automatizuoto, robotizuoto, aukštos pridėtinės vertės ekonomikos modelio.
Kodėl DI revoliucija – šansas, o ne pavojus
Pasak I. Genytės-Pikčienės, dirbtinio intelekto (DI) ir automatizacijos proveržis – nebūtinai tik grėsmė, bet ir viena galimybių Lietuvai, jei sugebėsime ja pasinaudoti. DI gali padėti verslams tapti atsparesniems darbo kaštų spaudimui, tačiau tam reikalinga tiek technologinė, tiek žmogiškoji parengtis.
I.Genytė-Pikčienė pabrėžia – šiandien nebepakanka didžiuotis pasiektais rezultatais – reikia judėti pirmyn, o tai reiškia – daugiau dėmesio verslo sąlygoms, konkurencingumui, siekiant gausesnių investicijų į žinias, gebėjimus ir technologijas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
