Nepaisant sudėtingos metų pradžios, neramumų Artimuosiuose Rytuose, Šiaurės Afrikoje ir katastrofiško žemės drebėjimo kovo 11 dieną Japonijoje, pirmąjį šių metų ketvirtį investicinio banko „SEB Enskilda“ Baltijos šalių sektoriniai indeksai labiau atspindėjo optimistinius ūkio augimo lūkesčius nei išorės poveikį. Per tris pirmuosius metų mėnesius keturių indeksų reikšmė augo, keturių mažėjo, o labiausiai nustebino mažmeninės prekybos ir bankų sektoriai – mažmeninės prekybos indeksas „Enskilda MPI“ per tris mėnesius išaugo 10,5 proc., o bankų sektoriaus indeksas „Enskilda BI“ smuko 10,1 proc. Šių sektorių indeksų pokyčiai neatliepė Šiaurės šalyse ir Vakarų Europoje vyravusių tendencijų.
„Kaip jau įprasta, Baltijos šalių indeksų kitimo pagreitis pasirodė esąs didesnis nei pagrindinėse Europos rinkose. Todėl, vaizdžiai kalbant, įsibėgėjusius Baltijos indeksus sunkiau sustabdo netikėtos naujienos ir išorės veiksniai. Mažmeninės prekybos indeksas, kurį galima laikyti vienu svarbiausių vidaus rinkos nuotaikų indikatoriumi, šiemet veržliai kilo nuo pat metų pradžios ir tai atitinka verslo ir gyventojų nuotaikų tyrimų rezultatus, tačiau gerokai skiriasi nuo to, kas vyko Šiaurės šalių ir Vakarų Europos rinkose. Šiaurės šalyse mažmeninės prekybos indeksas per pirmą ketvirtį prarado 6,4 proc., o Europos – 5,6 proc. vertės. Galima teigti, kad Baltijos šalyse optimistinės nuotaikos amortizavo išorės poveikį, o rinkos pasirodė esančios inertiškesnės nei Europoje“, - komentavo „SEB Enskilda“ Lietuva asocijuotasis direktorius Artūras Gegužis.
Kita vertus, vien kovo mėnesio rodikliai rodo, kad ir Baltijos rinkų nuotaikos keičiasi. Vienintelis vartojimo prekių indeksas „Enskilda VPI“ kovą neprarado savo vertės, ūgtelėdamas 0,2 proc. Visi likusieji indeksai mažėjo, o bankų indeksas smuktelėjo net 8,2 proc. Europos bankų indeksas taip pat prarado 8 proc. vertės, nes kovo pabaigoje paaiškėjo, kad finansinės problemos kai kuriose Europos Sąjungos šalyse toli gražu nepasibaigė.
„Būtų pernelyg drąsu teigti, kad bankų indeksas reagavo į įvykius Airijoje ar Portugalijoje. Panašu, kad tam būta pakankamai rimtų lokalių priežasčių. Nauja „Snoro“ akcijų emisija buvo platinama su didele nuolaida, o ir galutiniai praėjusių metų Baltijos šalių bankų veiklos rezultatai pasirodė esantys gana prasti, todėl optimistiniams lūkesčiams investuotojai tiesiog neturėjo racionalaus pagrindo. Racionalios priežastys lėmė ir statybų indekso smukimą, nepaisant to, kad Europos statybų indeksas per ketvirtį šoktelėjo net 9,5 proc. Baltijos šalyse daug kalbų apie atsigaunančią nekilnojamojo turto rinką, bet kol kas tam trūksta daiktinių įrodymų, o statybos bendrovių finansiniai rezultatai nuvilia, todėl investuotojai lūkuriuoja“, - sakė A.Gegužis.
Pasak jo, pirmąjį ketvirtį stabiliausias atrodė komunalinių paslaugų ir energetikos sektorius, kurio indeksai augo ir Baltijos šalyse, ir Šiaurės ir Vakarų Europoje. Visų kitų indeksų tendencijos išsiskyrė.
