Irma Janauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Baltarusijoje investuojantis Lietuvos verslas sako, kad aiškiausios ir labiausiai ten skatinamos – „plyno lauko“ investicijos: reikiami dokumentai tvarkomi keliskart greičiau nei Lietuvoje, be to, valstybė nemažai savų pinigų skiria reikiamai infrastruktūrai sutvarkyti.
Savo ruožtu Lietuvą giriantis Baltarusijos diplomatas sako, kad čia interesų turi didieji jų gamintojai iš metalurgijos ir kitokių pramonių, praneša LRT televizijos naujienų tarnyba.
Maitinimas, būsto statyba, prekyba, žemės ūkis, įvairios paslaugos, energetiniai projektai. Tai – tik dalis sričių, į kurias Baltarusijoje, anot pramonininkų, investuoja ne tik lietuviai, bet ir austrai, vokiečiai, italai, kinai, arabų šalių įmonės.
Vienos gausiausiai Baltarusijoje investavusių lietuviškų įmonių vadovo teigimu, baltarusių valdžia labai stengiasi, kad kapitalas neaplenktų jos šalies laisvųjų ekonominių zonų. Štai Mogiliove „Vakarų medienos grupė“ turi 3 gamyklų kompleksą. Šalia – SBA gamykla. Medienos pramonės ir baldų gamintojos į Baltarusiją nuėjo paskui į Rusijos rinką žengiantį ir joms užsakymų duodantį Švedijos koncerną IKEA.
„Mes investavome į tą projekto 90 mln. eurų, Baltarusijos vyriausybė, kad ten atsirastų toks kompleksas su tūkstančiu darbo vietų, investavo kažkur tai apie 12 mln. Baltarusių vyriausybė nutiesė kelius, visą infrastruktūrą, suderino projektus. Aš Lietuvoj, sakykim, plėsdamas savo gamybą, projektus turiu derinti arba detalųjį planą, žinoma, 2 metus, kitos įmonės ir ilgiau“, – sako „Vakarų medienos grupės“ valdybos pirmininkas Sigitas Paulauskas.
Pramonininkų konfederacijos Lietuvos-Baltarusijos Verslo tarybos vadovo teigimu, investuojant į „plyną lauką“, pasirašoma aiški sutartis su konkrečiais įsipareigojimais.
Tuo metu kuriant bendras įmones, esą beveik visada užprogramuojami tarpusavio teismai, nes partnerių supratimas gerokai skiriasi. Sudėtinga esą ir privatizacija Baltarusijoje: valstybė neleidžia pirkti viso 100 proc. akcijų, kiek nors pasilieka sau ir vėliau prasideda dviprasmybės, gąsdinimai. Be to, abejotinas ir kainos nustatymo objektyvumas.
Vis dėlto medienos perdirbimo ir baldų gamybos įmonių grupė sako, kad, atmetus trukdžius, galimybių Baltarusijoje nemažai.
Tuo metu baltarusiai neslepia interesų Lietuvoje. Anot ambasadoriaus, įžengti į rinką čia norėtų stambios gamyklos, tokios, kaip Baltarusijos metalurgijos ar Minsko traktorių. Esą galvoti apie filialus ar antrines įmones gundo jau dirbančių Lietuvoje patirtis.
„Raseiniuose per trumpą laiką sukurta mini traktorių „Belarus“ gamyba. Pernai surinkome ir realizavome 250 vienetų. Jie turėjo paklausą Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse“, – sako Baltarusijos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje Vladimiras Dražinas.
Lietuviams Lietuvoje svarbu aptarti baltarusiškų krovinių tranzito, logistikos gerinimo, Nemuno apsaugos klausimus. Tą kitą savaitę ketinama padaryti forume Klaipėdoje.
Pernykštė prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Baltarusijos, ambasadoriaus duomenimis, viršijo 2 milijardus dolerių. Pernykštės lietuvių investicijos į Baltarusiją – 173 milijonai dolerių. Baltarusių Lietuvoje – apie 100 mln.
