Pašnekovų teigimu, gyvenant bendroje patalpoje su keliomis šeimomis ir norint įsigyti augintinį, privaloma gauti raštišką visų pilnamečių sutikimą.
Be to, yra šunų, kurių auginimui reikia gauti leidimą, taip pat ir tokių, kurie Lietuvoje apskritai yra draudžiami.
Lietuvoje katės, šunys ir šeškai privalo būti skiepijami, čipuojami ir registruojami.
Už šių taisyklių pažeidimus gali grėsti gyvūno konfiskavimas ir baudos nuo 30 iki 550 eurų.
Pyksta dėl šuns, nes laiptinėje randa jo plaukų
Vienas asmuo, norėjęs likti anonimu, socialiniame tinkle skundėsi, kad kaimynė pasiuto dėl jo šuns:
„Neva laiptinėje randa plaukų ir dėl to negaliu turėti šuns. Taip pat paminėjo, kad be jos sutikimo negaliu įsigyti šuns. Ar tai tiesa? Ar tikrai yra tokie įstatymai?“
Dalis komentatorių tikino, kad tai – gryna nesąmonė ir kaimynė yra neteisi.
Viena internautė iš Vilniaus nurodė, kad asmuo turi teisę daugiabučio bute turėti iki 5 šunų.
„Čia rimtai – 5 šunys? Kai paskutinį kartą domėjausi, tai buvo galima laikyti tik du – tiek ir laikiau. Kada čia tiek laisvės atsirado?“ – teiravosi kita moteris.
Komentatoriai dalijosi, kad žino žmonių, kurie bute laiko virš 5 Vokiečių aviganių, kažkas, anot jų, bute neva laikė ir arklį.
Dar viena mergina pasidalijo, kad norint laikyti šunį daugiabučiame gyvenamajame name esą reikia turėti raštišką daugumos pilnamečių ir veiksnių gyventojų sutikimą.
Portalas tv3.lt paklausė savivaldybių, kaip yra iš tiesų.
Draudžiama laikyti du nekastruotus gyvūnus
Vilniaus miesto savivaldybės Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas atkreipė dėmesį, kad reikalavimas gauti daugiabučio namo gyventojų ar besiribojančių privačių sklypų savininkų sutikimą dėl naminio gyvūno laikymo buvo panaikintas prieš daugiau nei 10 metų.
„Nepaisant to, naminių gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad jų gyvūnai netrikdytų asmenų ramybės, poilsio ar darbo“, – pridūrė pašnekovas.
Vis tik jis nurodė, kad Vilniaus mieste tiek daugiabučiuose namuose, tiek individualiuose namuose draudžiama laikyti daugiau nei du nekastruotus gyvūnus.
Jei gyvūnai yra tos pačios rūšies, bet skirtingų lyčių – draudžiama laikyti daugiau nei vieną. O kastruotų gyvūnų ir nekastruotų šuniukų ar kačiukų vadų iki 6 mėnesių amžiaus skaičius bute ar name nėra ribojamas, tačiau privaloma užtikrinti gyvūnų gerovę.
Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė įvardijo, kad gyvūnai daugiabučiuose namuose laikomi laikantis šių reikalavimų:
„Bute leidžiama laikyti tik ne ūkinius ir nepavojingus gyvūnus. Laikyti gyvūnus bute, kuriame gyvena kelios šeimos, leidžiama tik turint raštišką visų jame gyvenančių pilnamečių asmenų sutikimą.“
Klaipėdoje jokių leidimų ar reikalavimų naminių gyvūnų laikymui ar jų skaičiui nėra numatyta.
Šunims ir katėms – ne mažesnis nei 10 kv. m. plotas
Kauno savivaldybės atstovė nurodė, kad iš savininkų, nevykdančių gyvūnų globos ir apsaugos reikalavimų, teismo sprendimu gyvūnai gali būti paimti skersti, parduoti, perduoti kitam savininkui ar numarinti.
Ji įvardijo, kad už Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių vykdymo priežiūrą atsakingi Vyriausybės įgaliotų institucijų pareigūnai.
Jei jų nesilaikoma, pareigūnai turi teisę įeiti į butą, kitas patalpas, teritorijas, kur yra laikomi gyvūnai, turėdami teismo sprendimą.
Taip pat reikalauti iš gyvūnų savininkų dokumentų, informacijos ir paaiškinimų gyvūno apsaugos klausimais, teikti pranešimus ir aktus teisėsaugos institucijoms, kad asmenys būtų patraukti administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn už Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimus.
Paklausus, ar kaimynų arba savivaldybės sprendimą dėl gyvūnų galima apskųsti, ji atsakė, kad tokių atvejų kol kas nėra buvę. Tačiau tą padaryti galima teisminiu būdu.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Linas Lapinskas įvardijo, kad kiekvienas gyvūnas privalo būti laikomas ir prižiūrimas gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis.
Taip pat turi nebūti varžoma gyvūno judėjimo laisvė, jam negali būti keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia.
R. Savickienės aiškinimu, dviejų butų namo bute, daugiabučio namo bute ar individualiame gyvenamajame name leidžiamų laikyti šunų ar kačių skaičius nustatomas atsižvelgiant į gyvūnų vados dydį ir vienam šuniui ar katei reikalingą minimalią ploto normą.
Iš jo galima matyti, kad katės ir mažesni nei 10 kg šunys negali būti laikomi mažesniame nei 10 kv. m. plote. Šunims, kurie sveria nuo 10 iki 40 kg, turi būti skiriamas 15–20 kv. m. plotas. Didesniems – 30 kv. m. plotas.
Kokius šunis draudžiama laikyti?
Savivaldybių atstovų teigimu, savivaldybės leidimą privaloma gauti norint laikyti pavojingų veislių šunis.
Anot R. Savickienės, šių šunų ir jų mišrūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad šie gyvūnai nekeltų grėsmės kitų gyvūnų gerovei ir sveikatai, žmonių sveikatai, nuosavybei ir ramybei.
Vis tik G. Grubinskas ir L. Lapinskas atkreipė dėmesį, kad pavojingų veislių šunis bet kokiu atveju draudžiama laikyti daugiabučiuose namuose.
Leidimai taip pat neišduodami: nepilnamečiams; asmenims, teistiems už tyčinius smurtinius nusikaltimus; ir asmenims, įrašytiems į sveikatos priežiūros įstaigų įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos ar psichinės ligos.
G. Grubinskas įvardijo, kad, pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu patvirtintą sąrašą, pavojingomis veislėmis laikomos šios:
- Amerikiečių Stafordšyro terjeras
- Stafordšyro bulterjeras
- Amerikiečių buldogas
- Argentinos dogas
- Fila Brasileiro (Brazilų mastifas)
- Kangalas (Turkų aviganis)
- Kaukazo aviganis
- Pietų Rusijos aviganis
Pasak jo, tuo pačiu įsakymu yra patvirtinta viena kovinė šunų veislė – amerikiečių pitbulterjeras: „Kovinių veislių šunis bei kovinių ir pavojingų veislių mišrūnus Lietuvoje laikyti ir veisti yra draudžiama.“
Privalomas augintinių ženklinimas ir registravimas
Savivaldybių atstovai paminėjo ir tai, kad visi šunys, o taip pat katės ir šeškai, turi būti ženklinti mikroschemomis, vakcinuoti ir registruoti Gyvūnų augintinių registre (GAR).
Anot R. Savickienės, ši prievolė įsigaliojo 2021 m. gegužės 1 d. ir yra taikomas daugumoje ES valstybių.
Ji paminėjo, kad augintinio ženklinimas ryžio grūdo dydžio plokštele po oda ir augintinio bei jo savininko duomenų registravimas yra neabejotina nauda.
Pašnekovė įvardijo, kad tai padeda identifikuoti gyvūną, jį susekti, dėl ko yra mažiau pasimetusių gyvūnų: „Norint nustatyti gyvūno tapatybę, prie ženklinimo vietos priartinamas skaitytuvas ir ekrane pasirodo unikalus numeris, pagal kurį galima surasti gyvūno šeimininkus.“
Anot jos, tai taip pat prisideda prie ligų prevencijos, jų stebėsenos ir kontrolės.
„Veterinarijos specialistų teigimu, augintinių ženklinimo procedūra labai paprasta – mažytė mikroschema po oda įterpiama specialia injekcine adata ir išlieka visam laikui.
Jos nesimato, o gyvūnas nieko nejaučia. Ši procedūra labai greita, be to, gyvūnui nesukelia jokios vietinės reakcijos implantacijos vietoje“, – teigė R. Savickienė.
Baudos gali siekti 550 eurų
Klaipėdos savivaldybės atstovo teigimu, už katės, šuns ar šeško paženklinimą mikroschema ir įregistravimą atsako jų laikytojas ar savininkas. Taip pat ir už privalomą jų bei kitų pasiutligei imlių gyvūnų vakcinaciją nuo pasiutligės.
Už šių reikalavimų pažeidimus numatyta administracinė atsakomybė – bauda nuo 30 iki 120 eurų.
Už nusižengimą, padarytą pakartotinai, gresia bauda nuo 120 iki 230 eurų.
Vilniaus savivaldybės atstovas nurodė, kad už pavojingų veislių laikymą ir kitus pažeidimus gali būti skirta bauda nuo 30 iki 550 eurų.
O atvejai, kuomet gyvūnas gali būti arba privalo būti konfiskuojamas, numatyti Administracinių nusižengimų kodekse. Tačiau, G. Grubinsko teigimu, praktikoje tai taikoma itin retais, išimtiniais atvejais.
„Gyventojai, įtardami, kad jų kaimynai laiko gyvūnus nesilaikydami teisės aktų reikalavimų, gali apie tai pranešti savivaldybei“, – pridūrė pašnekovas.
