Pasikeitusi gyventojų elgsena ir požiūris į pinigus leido jiems palaipsniui prisitaikyti prie ekonomikos sunkmečio. Tačiau atsargus optimizmas, kuris pastaruoju metu pastebimas gyventojų nuotaikose, yra labai trapus ir gali greitai išnykti, sako „Swedbank“ ekspertai.
Tyrimo, kurį „Swedbank“ užsakymu gegužės pabaigoje atliko bendrovė „Spinter tyrimai“, rezultatai rodo, kad Lietuvos gyventojų ekonomikos lūkesčiai, palyginus su 2008 m. pabaiga, kiek pagerėjo. Tyrimo metu apklausta 1005 Lietuvos gyventojai.
Apklausos duomenimis, beveik dvigubai – nuo 4,8 iki 8,9 proc. apklaustųjų – išaugo skaičius tikinčiųjų, kad per artimiausius 3 metus jie turės atliekančių pinigų po būtiniausių išlaidų. Atitinkamai, palyginus su 2008 m. lapkričiu, nuo 46,5 iki 29,2 proc. sumažėjo tų, kurie mano, jog per trejus metus „laisvų“ pinigų sumažės arba jų visai neliks.
Taip pat, pastebima, kad vartotojai, sunkmečio sąlygomis, yra mažiau linkę prognozuoti savo finansinę situaciją – gegužę 14,3 proc. nežinojo ar negalėjo atsakyti į klausimą, kaip, jų manymu, keisis asmeninė finansinė situacija per artimiausius metus. 2008 m. lapkritį taip atsakė tik 3,9 proc. apklaustųjų.
„Šiuo metu galime pastebėti kiek didėjantį vartotojų optimizmą – jis atsispindi ir apklausoje, ir tris mėnesius kilusiame vartotojų pasitikėjimo rodiklyje, kurį skaičiuoja Statistikos departamentas. Tačiau šis optimizmas yra labai trapus ir neturintis tvirto pagrindo“, – sako „Swedbank“ Asmeninių finansų valdymo ekspertė O. Čičkauskaitė.
Pasak jos, išaugusį optimizmą galima paaiškinti pirmiausia pasikeitusia gyventojų elgsena ir požiūriu į asmeninius finansus.
„Ekonominės aplinkybės ir tendencijos namų ūkiams vis dar išlieka itin nepalankios, tačiau žmonės per pastarąjį pusmetį prisitaikė prie sunkmečio, sumažino vartojimą ir ėmėsi veiksmų, pirmiausia – taupymo. Tai, kartu su kai kuriomis subjektyviomis aplinkybėmis, pavyzdžiui vasaros sezonu, padeda atsirasti optimizmui“, – sako O. Čičkauskaitė.
Tačiau „Swedbank“ Asmeninių finansų valdymo ekspertė sako, kad būtų klaidinga pasiduoti iliuzijai, jog situacija gerėja.
„Ekonominė padėtis šalyje kol kas negerėja, o sprendimai, kuriuos dabar svarsto Vyriausybė ir Seimas, paliestų ir tas socialines grupes, kurios iki šiol nejautė žymaus pajamų sumažėjimo. Vasara taip pat gali didinti iliuzijas – sezoninės prekės atpigo, nereikia mokėti už šildymą, tad gali pasirodyti, jog atliekamų pinigų daugėja, tačiau rekomenduojame ruoštis artėjančiam rudeniui bei žiemai ir, pirmiausia, šildymo sezonui“, – pastebi O. Čičkauskaitė.
