Dažnai apie biuletenius vasaros laikotarpiu diskusijos kyla įvairiose grupėse socialiniuose tinkluose, kur žmonės kelia klausimus, ar gali išvykti pasiilsėti gaudami ligos išmoką ir kas jų lauks, jei bus pagauti tai darant.
Į tokius įrašus socialiniuose tinkluose sureaguoja daug žmonių, tačiau nuomonės būna įvairios. Kol vieni dalijasi savo patirtimi ir istorijomis, kiti įspėja, kad ligos atveju geriausia būti namuose, nes kitu atveju jiems nemokės išmokos.
Tautiečiai turi prasimanę įvairių būdų, kaip neįkliūti atsakingoms institucijoms. Neretai tokiose diskusijose galima aptikti patarimus, kad keliaujant geriau nieko neskelbti savo socialinių tinklų paskyrose ir neatsiskaitinėti asmenine banko kortele.
Visgi „Sodra“ pabrėžia, kad toks šiltuoju metų sezonu padažnėjantis piktnaudžiavimas ligos išmokomis gali turėti didelių pasekmių – jei pažeidimas užfiksuojamas, galima netekti ne tik išmokos, bet ir teks grąžinti jau gautus pinigus.
Laikinas nedarbingumas – ne papildomos atostogos
„Sodra“ atkreipė dėmesį, kad laikino nedarbingumo metu visas sergančiojo dėmesys turėtų būti suteiktas į savo sveikatą, o ne pašalines veiklas.
„Laikinas nedarbingumas – tai ne papildomos atostogos ar asmeniniam tobulėjimui skirtas laikas. Šiuo laikotarpiu žmogus turi visas jėgas sutelkti į savo sveikatą, o „Sodra“ jam moka ligos išmoką, kaip kompensaciją už laikinai prarastas darbo pajamas“, – pabrėžė „Sodra“.
Ji taip pat nurodė, kad pacientas su gydymosi rėžimu ir elgesio taisyklėmis, galiojančiomis laikino nedarbingumo metu yra supažindinamas, kai gydytojas išduoda nedarbingumo pažymėjimą.
Visgi, jei pacientas nesilaiko jam nurodytų reikalavimų, tai gali būti pripažinta taisyklių pažeidimu.
„Taisyklių pažeidimais laikoma, kai žmogus nesilaiko gydytojo nustatyto gydymo režimo ir neatlieka paskirtų procedūrų, vartoja alkoholį ir kitaip svaiginasi, dirba, mokosi kontaktiniu būdu, keliauja, dalyvauja kultūros, sporto, pramoginiuose ar kituose renginiuose arba elgiasi taip, kad jo veiksmai gali užtęsti laikino nedarbingumo trukmę“, – pasidalijo „Sodra“.
Tiesa, tokius elgesio taisyklių pažeidimus gali nustatyti gydytojai, darbdaviai ir „Sodra“, remdamasi dokumentais, patvirtinančiais nustatyto rėžimo nesilaikymą.
Nepaisant to, kad dažniausiai „Sodra“ pranešimus apie pažeidimus gauna iš pačių darbdavių, įvairių institucijų, gyventojų ar gydytojų, kiekvienas atvejis vertinamas individualiai.
Gali pakviesti patikrinimui
„Sodra“ nurodo, kad jos specialistai taip pat atlieka nedarbingumo kontrolę, pasitelkdami informacines sistemas – programinę įrangą, kuri analizuoja nedarbingumo pažymėjimų išdavimą pagal tam tikrus rizikos vertinimo kriterijus.
Tai reiškia, kad analizuojami išduotų nedarbingumo pažymėjimų duomenys, pavyzdžiui, laikinojo nedarbingumo trukmė, laikinojo nedarbingumo priežastis, gydytojo įvesti duomenys bei „Sodros“ duomenys.
„Nustačius pažeidimus, arba jei yra abejonių dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo teisingumo, žmogus yra kviečiamas į Gydytojų konsultacinę komisiją, kurioje dalyvauja ir „Sodros“ atstovai.
Ši kontrolė yra efektyvi – pakvietus žmones patikrinimui, asmens sveikatos priežiūros įstaigų gydytojai beveik 60 procentų šių asmenų pripažįsta darbingais dar iki komisijos posėdžio. Tai reiškia, kad nedarbingumo pažymėjimai nedelsiant užbaigiami“, – pasidalijo „Sodra“.
Jos duomenimis, 2024 metais sveikatos būklės ir darbingumo patikrinimui buvo iškviesta beveik 10,7 tūkst. laikinai nedarbingais pripažintų žmonių.
Išmoką reikia gražinti
„Sodra“ pabrėžė, kad pravartu žinoti, kad darbdaviai nebūtinai turi kreiptis į juos dėl galimų darbuotojų pažeidimų.
„Darbdavys pats gali sukurti komisiją, kuri išnagrinės elgesio taisyklių pažeidimus, o nustačius pažeidimus, apie tai informuoti „Sodrą“. „Sodra“, remdamasi darbdavio sudarytos komisijos pateiktais duomenimis, priims sprendimą, ar mokėti ligos išmoką“, – pabrėžė ji.
„Sodra“ atkreipė dėmesį, kad nedarbingumo kontrolės vykdymo procesas orientuotas į kontrolę iki ligos išmokos skyrimo, o ne į permokėtų ligos išmokų sugrąžinimą.
Todėl nustačius pažeidimus, ligos išmoka tiesiog nėra išmokama.
2024 m. po patikrinimo ligos išmoka neišmokėta 572 atvejais, bendra neišmokėtų išmokų suma viršijo 76 tūkstančius eurų.
Tuo metu jei nustatoma, kad ligos išmokos mokėjimo metu buvo pažeistos taisyklės, ligos išmoką reikia grąžinti.
2024 m. išmokėtą ligos išmoką gavėjai turėjo grąžinti 45 atvejais.
Dar 40 žmonių 2024 m. nedarbingumo metu kirto valstybės sieną, todėl buvo priimti sprendimai nemokėti ligos išmokos bendrai 3 tūkstančių eurų sumai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
