Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Gediminas Almantas naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kad oro uosto uždarymo laikotarpį išnaudojo ir ten įsikūrę nuomininkai. Be to, darbai iš lauko persikels ir į vidų.
Tvarkys prieigą ir terminalą
Jau anksčiau naujienų portale tv3.lt rašyta, kad Vilniaus oro uosto prieigos bus tvarkomos iki spalio mėnesio, o po kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos miesto ir tarpmiestinių autobusų bei taksi sustojimai persikels į kitą vietą.
G. Almanto pasakojimu, spalio mėnesį pabaigus visus prieigos darbus baigsis tik pirmasis etapas. Tuomet atėjus žiemai, darbai sustos.
„Kitais metais bus darbai tęsiami išplečiant transporto mazgą, kad būtų paprasčiau privažiuoti ir aiškiai atskirtas viešasis transportas nuo parkavimo paslaugų. Terminalo visą rekonstrukciją šį rudenį skelbsime, bet darbai jau dabar vyksta“, – sako jis.
Paklaustas ar tai ir vėl nepakenks turistų srautui jis patikina, kad ne, tačiau nepatenkintų būti gali.
„Oro uostas šiaip neužsidarys jau, bet bus statybų aikštelė. Nebūtinai keleiviai tą mėgsta, nes sukelia triukšmą, bet niekaip kitaip tos rekonstrukcijos nepadarysim“, – teigia jis.
Nuomininkai teiks naujas paslaugas
Anksčiau tiesioginėje tv3.lt transliacijoje Lietuvos oro uostų generalinis direktorius pasakojo, kad Vilniaus oro uostas liks atviras visuomenei, dėl to nuomininkai nenukentės. Vis dėlto, jų pritraukimu į patį oro uostą niekas nepasirūpino.
„Oro uostas buvo atidarytas, didelių srautų žmonių čia nebuvo, žmonės paprasčiausiai nevažiavo čia. Kas turėjo tuos žmones pritraukti tai klausimas. Mes iš esmės stengiamės visiškai į darbus susitelkti, mūsų žmonės dirbo Kaune, likę Vilniuje, daugiau jokio marketingo Vilniuje nedarėme“, – nurodo jis.
Visgi jis prideda, kad ir nuomininkai patys jokios reklamos nesidarė, tačiau šį laiką išnaudojo savoms rekonstrukcijoms.
„Ką mes matėme, kad nuomininkai išnaudojo šitą laikotarpį – remontavosi, atsiranda naujų paslaugų, restoranų. Šiandien dar vyksta paskutiniai paruošiamieji darbai ir manau jie patys nustebins“, – atskleidė jis.
Laukia naujų skrydžių
„AirBaltic“ oro linijos neseniai paskelbė net 5 naujas kryptis iš Rygos, tad oro uostų konkurencija suintensyvėja. G. Almantas primena, kad ir „WizzAir“ jau dabar paskelbė apie du naujus skrydžius iš Vilniaus, tačiau ateityje tikimasi ir naujų oro linijų prisijungimo.
„ „Airbaltic“ tik dabar savo Rygos strategiją paskelbė, tai nereiškia, kad Vilniaus plėtros klausimas yra uždarytas. Matyt, kad aviakompanijos laukia rudens kada skelbs naujus tvarkaraščius ir tada pamatysime. Mes laikomės susitarimo, kad oro uostas nepraneša apie naujus tikslus, jie patys turi pranešti. Mes kalbame kol kas apie tas oro linijas, kurias žinome. Kitais metais tikėtina, kad gali atsirasti ir naujų“, – mano jis.
Kiek anksčiau Vilniaus miesto savivaldybės taryba pritarė valdančiųjų siūlymui per trejus metus skirti apie 2,1 mln. eurų skrydžių į vieną pagrindinių Londono oro uostų rinkodarai – tikimasi, kad tai pritrauks didžiausią Jungtinės Karalystės vežėją „British Airways“. G. Almantas neabejoja, kad toks skrydis reikalingas, tačiau kyla klausimų, kaip tokia parama bus įgyvendinta.
„ „British airways“ klausimas yra sudėtingas, nes jį bandoma spręsti jautriu formatu – valstybės pagalbos. Aš pilnai sutinku, kad tas skrydis reikalingas šaliai. Tačiau rinka ką sako, kad natūraliomis sąlygomis jis neveikia ir jį reikia skatinti, o tai sudėtinga. To skrydžio reikia, ypatingai verslui. „Investuok Lietuvoje“ irgi sako, kad tai labai naudingas būtų skrydis investicijų pritraukimui“, – prideda jis.
Po 10-12 metų nauja rekonstrukcija
Rekonstruojant taką buvo pakeista senoji danga ir sutvirtinta skrydžių juosta, įrengtos naujos lietaus surinkimo ir drenažo sistemos, rekonstruota žiburių sistema. Darbus atliko latvių „A.C.B.“ ir lietuvių „Autokaustos“ įmonių konsorciumas, darbų vertė – daugiau kaip 18 mln. eurų.
Tiesa, per laiką takas susidėvi, tad jį rekonstruoti reikės ir ateityje.
„Takas yra 2,5 kilometrų ilgio, bet elektros tinklų čia yra išvedžiota 167 kilometrai. Drenažo sistemų ir lietaus surinkimo sistemų yra iš viso apie 13 kilometrų. Asfalto yra 180 tūkst. kvadratinių metrų – tai yra 115 tūkst. tonų. Takas buvo rekonstruojamas iš pagrindų. Tako viršutinio sluoksnio tarnavimo laikas yra apie 10-12 metų. Taigi po 10-12 metų reikės rekonstruoti tik viršutinį sluoksnį“, – žurnalistams tvirtino G.Almantas.
Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2016 m. jie aptarnavo 4,8 mln. keleivių ir 52 tūkst. skrydžių. Vasaros sezono metu iš Lietuvos oro uostų 17 aviakompanijų skraidina 69 kryptimis į 59 miestus 26 šalyse. Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) duomenimis, Lietuvos oro uostai prie Lietuvos BVP prisideda 2,5 proc.
