Įsijunkite ir bent pusdienį pasiklausykite Lietuvos radijo (LR) „Klasikos“. Tarp eilučių (tai yra, tarp garsų) išgirsite nemažai Lietuvos radijo istorinio palikimo (tarp jo - ir privalomo).
„Klasika“ turbūt pavyzdingiausiai iš visų trijų LR programų vykdo misiją, kurios nuolat reikalauja ir besikeičiančios LRT tarybos, ir politikai, ir interesų grupės, ir mielai Lietuvos radijui pagalius į ratus kaišiojantys komerciniai transliuotojai. Misijų ir pareigų „Klasika“, tęsdama LR antrosios programos tradicijas, yra paveldėjusi daug. „Klasikos“ sudėtis – marga. Tarkim, sekmadienio ryte lietuviškos liaudies muzikos pusvalandis, iškart po to – pusė valandos senosios klasikinės muzikos. Per pietus – mišių transliacija iš Vilniaus Arkikatedros bazilikos, popiet – valandinė „Santaros“ laida tautinėms mažumoms (rusų ir lenkų kalbomis, kitomis savaitės dienomis – ukrainiečių, baltarusių, žydų arba totorių kalbomis), pavakare – laiko patikrintos estradinės dainos laidoje „Muzikos muziejus“.
Koks nors amerikietis radijo kritikas be jokių sentimentų pasakytų, kad nėra aiškaus radijo formato (galima suskaičiuoti kone dešimt skirtingų formatų), o „Klasikos“ pavadinimas reiškia daugiau siekiamybę, bet ne tikrovę. Dabartinei programai gal geriau tiktų pavadinimas „Kultūra“...
Iš tiesų, „Klasiką“ galima priskirti vadinamosioms „stalčiukų“ radijo programoms, kai yra daugybė gerokai besiskiriančių laidų įvairioms auditorijoms, kurias domina skirtingos muzikos kryptys, laidų temos ir vedimo būdas (klasikinė muzika, džiazas ir šiek tiek estrados, sociologija ir antropologija, etnografija ir t.t.). Bet tie, kurie ieškos klasikinę muziką grojančios stoties, gali nusivilti.
Istoriškai visos radijo stotys transliacijas pradėjo nuo kaleidoskopinio laidų rinkinio: visiems skoniams, visų interesams. Vėliau su komercinio radijo atėjimu prasidėjo specializacija ir juostinis programos tinklelis, kuomet kasdien tuo pačiu metu išgirsti tą pačią laidą. „Klasikos“ laidos irgi sudėliotos juostos principu, nors pati radijo programa – pati nekomerciškiausia.
„Klasikos“ analogai buvo išrasti anksčiau, negu gali atrodyti. XX amžiaus 4-ojo dešimtmečio pabaigoje Niujorko radijo stotis „WQXR-AM“ pirmoji Jungtinėse Valstijose pradėjo transliuoti beveik vien tik klasikinę muziką. Šiuo metu JAV veikia apie 30 klasikinės muzikos radijo stočių, skirtų ypač išsilavinusiems klausytojams. Yra ir visuomeninių, ir privačių – uždirbančių netgi šiokį tokį pelną. Privačios radijo stotys apsiriboja garsiausiais kompozitoriais (Mocartas, Bramsas, Čaikovskis, Stravinskis), ištraukomis, uvertiūromis arba trumpesniais kūriniais (2–20 min.). Visuomeninės stotys nevengia ir mažiau žinomų kompozitorių, ir ilgesnių kūrinių, o žanrų įvairovė siekia platesnį diapazoną – nuo koncertų, simfonijų ir sonatų iki operečių. Daugiau investuojama į tekstinę programos dalį.
Panašiu keliu eina ir lietuviška „Klasika“, tik Lietuvos radijui dar reikėtų tiksliau susidėlioti laidas, o gal ateityje steigti dar vieną programą su vyraujančiomis tekstinėmis laidomis, joje geriau tiktų ir kai kurios dabartinės „kalbančios“ “Klasikos” laidos. Juk britų visuomeninis radijas BBC turi 9, vokiečių NDR – 5 radijo programas.
O kol bus ieškoma optimalaus laidų rinkinio, „Klasikos“ klausytojams teks toleruoti netikėtus formato lūžius bei nuolat besikeičiančią programos kryptį. Galbūt išprusę klausytojai yra ir atlaidesni?
„Opus 3“, arba trečias kartas nemelavo
„Vienintelis neužknisantis radijas“, „neįkyri stotis“ – tokius naujosios Lietuvos radijo programos „Opus 3“ vertinimus spontaniškai pateikė dvi mano paklaustos jaunos vilnietės.
Radijo kritikui ne taip dažnai pasitaiko malonumas pripažinti: viskas tvarkoj. Yra koncepcija, orientacija į tikslinę miesto jaunimo auditoriją programos kūrėjams buvo aiški dar prieš startuojant (Lietuvoje taip nutinka ne visuomet). Net ir „popsinė“ informacija reikliai atsirenkama (tą pagarbiai pripažino ir keli kalbinti viešųjų ryšių darbuotojai, teikiantys informaciją žiniasklaidai ir pastebintys, kad „Opus 3“ žino savo vertę ir atsirenka pasiūlymus). Muzikos įvairovė – pakankama, laidų vedėjų balsai ir tekstai neerzina. Būtent neerzina – radijuje svarbiausia nenubaidyti klausytojo, o patikti – jau antras uždavinys.
Naujų radijo programų populiarumą pasitikrinti sociologiniais tyrimais verta ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams nuo transliacijų pradžios. “Opus 3” netrukus tai galės padaryti. Kol kas – iškalbinga detalė. Jeigu ganėtinai ciniški ir reiklūs naujausių madų žinovai, dirbantys vienoje iš didžiausių tarptautinių reklamos agentūrų, jau keletą mėnesių klausosi „Opus 3“, galima kalbėti apie Lietuvos radijo sėkmę. Visuomeninis transliuotojas iš tiesų atsikrato įvaizdžio, jog yra „subalansuotas vien tik vyresniems“.
Kurti trečiąją Lietuvos radijo programą bandyta jau tris kartus. „Pirmas blynas“ – prieš kokį dešimtmetį paleista ir gan greitai sustabdyta LR-3 buvo orientuota į masinę jaunimo auditoriją. Po to nacionalinio radijo trečiasis kanalas perorganizuotas į klasikinės muzikos programą (dabartinės LR „Klasikos“ pirmtakę). Ir štai trečiasis bandymas – vėl programa jaunimui.
Ar viskas čia tik gerai? Na, rinkodaros žinovai tikriausiai dar surastų tobulintinų vietų „Opus 3“ savireklamos ir programos identifikavimo srityse. Tarkim, pirmą kartą įsijungusiam klausytojui, gali būti neaišku, ką reiškia dieną skirtukuose skambantis tekstas „Tavo muzika“. Ar tai yra visos programos reklaminis šūkis, ar tik rytinės laidos pavadinimas?
Bet viena kita nedidelė smulkmena negadina bendro skambėjimo. Artėjant pirmajam naujos programos gimtadieniui, sveikinimai Lietuvos radijui už išgrynintą (gal net gerąja prasme elitinę), išsilavinusiam šiuolaikinio miesto jaunimui skirtą radiją. „Opus 3“ sielai Dariui Užkuraičiui reikia palinkėti ištvermės atsakinėjant į draugų ir pažįstamų telefono skambučius ar panašaus turinio elektroninius laiškus: „Koks ten geras gabalas vakar buvo apie trečią valandą? Patiko, tik nežinau, kas grojo...“
Autorius yra žurnalistas, reklamos agentūros “Lowe age“ projektų vadovas
Šis tekstas yra „Projekto Ž“ dalis
Projekto rengėjai - Lietuvos žurnalistikos centras
Projekto rėmėjai - Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
