Lietuvoje yra apie 0,5 mln. ha apleistų žemių, kurios, įvairiais skaičiavimais, kasmet galėtų atnešti papildomai 1, 35 mlrd. litų pajamų; užimti apie 20 tūkst. asmenų, praneša Žemės ūkio ministerija.
Ministerijos iniciatyva pradėtas nuolatinis sisteminis darbas, kaupiama apleistų žemių duomenų bazė, pirmiausia aiškinantis, kam priklauso tie žemės sklypai, kuriuose stovi reklaminiai stendai, kad žemė parduodama.
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos per 2009 m. rugsėjo mėnesį gavo informaciją iš seniūnijų dėl 953 pareiškėjų (iš jų 9 – juridiniai asmenys) neprižiūrimų žemės ūkio naudmenų plotų, kurie neatitinka geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų.
Siekiant išsiaiškinti seniūnijų pateiktus faktus, 797 pareiškėjams numatytos patikros vietoje, aiškinantis, ar jų deklaruotos žemės ūkio naudmenos atitinka geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimus (t. y. ar žemės ūkio naudmenų laukai iki nustatyto termino nušienauti, ar nėra piktžolių bei sustabarėjusios augmenijos). Kitų 156 pareiškėjų deklaruoti plotai tikrinami pagal nuolat atliekamą planinę patikrą vietose.
Šiuo metu iš 797 patikroms atrinktų pareiškėjų 507 patikros vietose jau atliktos (dar 290 pareiškėjų plotų patikros bus atliktos artimiausiu metu). Daugiau kaip pusės tikrintų pareiškėjų (apie 60 proc.) deklaruotuose plotuose užfiksuota geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės pažeidimų. Dar 12 tikrintų žemės sklypų, kurių žemės ūkio naudmenos neatitiko reikalavimų, savininkų nustatyti nebuvo galimybės.
Didžioji dalis iš 797 patikroms atrinktų pareiškėjų dalyvauja tiesioginių išmokų programoje, taip pat ir Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonėse „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ bei „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“. Šiems pareiškėjams avansinės tiesioginės išmokos nebus išmokėtos, kol nebus patikrinta jų žemės ūkio naudmenų atitiktis geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimams. Kai tik bus atliktos patikros vietoje ir patvirtinti jų duomenys, tuomet, priklausomai nuo rezultatų, bus apskaičiuotos ir išmokėtos jiems priklausančios išmokos.
Pareiškėjams, kurių valdoje bus nustatytas bent vienas geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų pažeidimas, bus taikomos sankcijos priklausomai nuo pažeidimo sunkumo – parama einamaisiais metais gali būti sumažinta, visiškai nemokama arba pritaikyta ilgalaikė sankcija.
Pavyzdžiui, jei patikros metu nustatyti trijų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų pažeidimai (iki rugpjūčio 1 d. šienas ar žalioji masė nesutvarkyti ir neišvežti iš pievų, ganyklų; pievose ar ganyklose rasta sustabarėjusių ar sėklas subrandinusių piktžolių; ariamoje žemėje, pievose, ganyklose rasta medžių, krūmų), pareiškėjui einamaisiais metais nemokama parama pagal jokias priemones.
Jei nustatomas pakartotinis žolės deginimo atvejis, parama nemokama einamaisiais metais ir kitais metais, nes žolės deginimas yra tyčinis pažeidimas.
Apleistų, neprižiūrimų žemės plotų kontrolę suaktyvino ir Valstybinė augalų apsaugos tarnyba. Valstybiniai augalų apsaugos inspektoriai, atlikdami patikrinimus, surado 133 neprižiūrimus žemės plotus.
Padedant savivaldybių žemės ūkio skyrių specialistams ir seniūnijų seniūnams nustatyti 38 pažeidėjai. Iš jų šešiems surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai ir skirtos 100 Lt nuobaudos žemės savininkams Kauno, Šiaulių, Telšių, Vilniaus ir Zarasų rajonuose.
Dar 24 pažeidimai nagrinėjami Jonavos, Kaišiadorių, Kauno, Panevėžio, Prienų, Tauragės, Vilkaviškio, Vilniaus rajonuose, 8 neprižiūrimų sklypų savininkai nustatinėjami Molėtų, Panevėžio, Telšių, Varėnos rajonuose.
Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 107 str. žemės savininkų arba kitų žemės naudotojų nesiėmimas kovos su piktžolėmis, augalų kenkėjais ir ligomis priemonių užtraukia įspėjimą arba baudą nuo penkiasdešimties iki vieno šimto litų. Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, jau bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą, užtraukia baudą nuo vieno iki trijų šimtų litų.
Apleistas žemes paversti dirbamomis, prižiūrimomis ir naudojamomis tikimasi įkūrus Valstybės žemės fondą. Kitais metais savo veiklą pradėsiančio Valstybinio žemės fondo tikslas – gerinti žemėvaldos struktūras, mažinti apleistus plotus, inicijuoti žemės konsolidacijos projektus, organizuoti valstybinės žemės pardavimo ir nuomos aukcionus, atlikti kitus iš žemės rinkos spekuliantus išstumiančius veiksmus.
