Viena jų – jei konkurse būtų gautas tik vienas pasiūlymas, siūloma su juo derėtis dėl mažesnio valstybės skatinimo, taip pat nuo 23 iki 8 metų sutrumpinti elektros pardavimo kainos indeksavimo laiką.
Ketvirtadienį užregistruotais Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimais ministerija taip pat siūlo vienodai riboti tiek jūros vėjo, tiek sausumos vėjo ir saulės parkų gamybą rinkoje susidarius elektros pertekliui – dabar jūros vėjo parkų ribojimas numatytas tik jei reikėtų užtikrinti sistemos balansą ir išnaudojus kitas tam skirtas priemones.
Be kita ko, ketinama preliminarią 3 mln. eurų kasmetinę įmoką (1 eurą už 1 MWh elektros) skirti ne vien Palangos, kaip buvo numatyta iki šiol, bet ir Klaipėdos miesto ir rajono, Kretingos bei Neringos savivaldybėms.
„Peržiūrėjome projekto sąlygas tam, kad jis būtų subalansuotai vykdomas ir būtų tinkamas tiek vartotojams, tiek bendruomenėms, tiek atsinaujinančios energetikos plėtrai sausumoje“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Ministerija taip pat žada siekti, kad vartotojai už antrąjį jūros vėjo parką nesumokėtų daugiau nei jiems iš projekto bus sukuriama naudų ir ieškoti papildomų jo finansavimo šaltinių.
„Šio projekto vystymas neturėtų sukelti papildomos naštos elektros energijos vartotojams. Tai reiškia, kad vartotojai neturėtų papildomai mokėti už šį projektą. (...) Projektas turi būti plėtojamas taip, kad jis būtų finansuotas iš šio projekto naudų“, – kalbėjo Ž. Vaičiūnas.
Pasak viceministro Airido Daukšo, nuo 23 iki 8 metų sutrumpintas kainos indeksavimo laikotarpis leis sumažinti projekto kainą apie 500 mln. eurų.
Preliminariai skaičiuojama, kad su vystytoju sutarus maksimalią 125 eurų už megavatvalandę (MWh) elektros pardavimo kainą projektas šalies biudžetui per 15 metų gali kainuoti 3,47 mlrd. eurų, tačiau ši suma dar gali didėti dėl indeksavimo.
Tuo metu maksimali projekto nauda, ministerijos skaičiavimais, dėl elektros kainų mažėjimo, vystytojo sumokėto pelno mokesčio bei paramos bendruomenėms per 15 metų siektų 2,105 mlrd. eurų.
Šiemet sausį Vyriausybė leido laikinai stabdyti pernai lapkritį paskelbtą milijardinės vertės antrąjį vėjo parko Baltijos jūroje vystytojo konkursą. Stabdyti aukcioną bei peržiūrėti jo sąlygas nuspręsta siekiant, jog būsimo parko įtaka elektros kainoms būtų kuo mažesnė.
Vyriausybei patvirtinus bei Seimui pritarus antrojo antrojo Lietuvos vėjo parko Baltijos jūroje vystytojo konkurso sąlygų pakeitimams, konkursą planuojama iš naujo skelbti gegužės–birželio sandūroje, jo laimėtojas turėtų paaiškėti iki metų pabaigos.
Antrasis jūros vėjo parkas turėtų pradėti veikti 2033 metais.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
