REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vieninteliu lietuvišku investiciniu banku save vadinantis finansinių problemų turintis bankas „Finasta“ ieško pirkėjų. Ši žiniasklaidos paskleista informacija nieko nepribloškė, tačiau privertė suklusti – ar tik neprasideda šalyje bankų griūtis?

REKLAMA
REKLAMA

Finansinis sektorius yra viena jautriausių ūkio šakų įvairiems gandams.

Pavyzdžiui, Latvija dar ilgai prisimins vietinio banko „Parex banka“ griūtį. Tuomet pikta linkinčios žiniasklaidos priemonės paskleidė niekuo nepagrįstas žinias, kad neva prie kažkurio „Parex banka“ skyriaus išsirikiavo pinigus norinčių atsiimti indėlininkų eilė, rašo „Respublika“.

REKLAMA

Ir nors vėliau paaiškėjo, kad tai nebuvo tiesa, pasklidus žiniai indėlius atgauti norinčių žmonių eilės iš tikrųjų užplūdo „Parex banka“ skyrius. Vos per kelias dienas iš banko buvo iššluoti šimtai milijonų latų, latvių bankas buvo net atsidūręs ant bankroto ribos, jį teko gelbėti Latvijos Vyriausybei.

Todėl ir apie investicinio komercinio banko „Finasta“ galimas problemas nusiteikėme rašyti labai atsargiai. Iš dalies mums rankas atrišo vienas dalykas. Anot „Respublikos“ kalbintų ekspertų, „Invaldos“ grupės kontroliuojamas bankas nėra tipiška šios rūšies finansinė institucija.

REKLAMA
REKLAMA

Iš tikrųjų „Finasta“ savo veiklos pobūdžiu labiau primena Amerikoje liūdnai pagarsėjusius investicinius bankus, nuo kurių griūties prasidėjo sunkmetis visame pasaulyje. Užatlantėje žlugę investiciniai bankai metė šešėlį ir lietuviškam bankui. Daug kam knieti sužinoti - o gal ir nuo „Finastos“ prasidės problemos mūsų šalies bankų rinkoje?

Užatlantės fenomenas

Manoma, kad investicinius bankus sugalvojo grupė itin turtingų ir nepaprastai įtakingų Amerikos finansinių aferistų. Jų planas buvo genialiai paprastas - įsiūlyti norintiems įsigyti būstą žmonėms neįtikėtinai pigius kreditus su kintamomis palūkanomis, vėliau jas didinti, klientams tapus nemokiems verslą parduoti ir „nusiplauti“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Iš pradžių tokie kreditai buvo dalijami per „normalius“ komercinius ar specializuotus bankus, kurių veiklą (bent jau oficialiai) kontroliuoja centrinio banko funkcijas atliekantis JAV Rezervų fondas.

Beveik tuo pat metu apdairiai buvo pradėti kurti ir vadinamieji investiciniai bankai. Anot Lietuvoje veikiančio Skandinavijos investicijų banko „Evli“ analitiko Julijaus Grigaliūno, nuo „normalių“ jie skiriasi tuo, kad pagal Amerikos įstatymus jų valstybinė kontrolė yra silpna arba jos išvis nėra. Toliau situacija rutuliojosi milžinišku greičiu.

REKLAMA

Kai neva norint suvaldyti nevaldomai dalijamus kreditus buvo pradėtos smarkiai didinti jų palūkanos, didelė dalis amerikiečių jau negalėjo jų grąžinti. Tuomet „normalūs“ bankai paskolas visai už normalius pinigus pardavė investiciniams bankams. Atsiradus nesuskaičiuojamai gausybei pasiūlymų pirkti būstus, jų vertė nukrito kartais ir iki nulio. Žinoma, trilijoniniai nuostoliai krito ant investicinių bankų ir į juos investavusių žmonių bei kampanijų, netgi valstybių bei mokesčių mokėtojų pečių.

Lietuvoje - kitaip?

Tarytum norėdamas atsiriboti nuo galimų įtarimų neskaidria veikla, banką „Finasta“ valdančios „Invaldos“ grupės prezidentas Darius Šulnis teigė, kad bankas neturi teisės dalyti paskolų būstui. Antra vertus, jis tvirtino, kad Lietuvos įstatymai tiesiog įpareigoja „Invaldos“ banką teikti visas „normaliems“ bankams įprastas paslaugas gyventojams bei įmonėms. Pasak D. Šulnio, pagrindinė „Finastos“ veiklos kryptis iš tikrųjų šiek tiek skiriasi nuo kitų bankų – „Invaldos“ grupės bankas esą „yra orientuoti į investicijas ir jų valdymą“.

REKLAMA

„Mes skiriamės nuo Amerikos. Ten investicinio banko kategorija yra oficiali, o ne sugalvota rinkodaros tikslais, kaip „Finastos“ atveju“, - tvirtino „Invaldos“ grupės galva. Jo žodžius patvirtino ir Lietuvos banko atstovas Mindaugas Milieška. „Lietuvoje nėra investicinių bankų, kurie būtų nekontroliuojami valstybės. Gali būti tik komerciniai ir specializuoti bankai, kurių visų veiklą prižiūri Lietuvos bankas“, - sakė M. Milieška.

Vis dėlto jis atsisakė pasakyti, kokia šiandien yra tikroji banko „Finasta“ finansinė padėtis, nes, anot M. Milieškos, „Lietuvos bankas“ tokių dalykų nekomentuoja“. Tuo tarpu D. Šulnis ir nebandė slėpti, kad „Finasta“ sėdi finansinėje duobėje. „Kaip ir visas dabartinis pasaulis“, - tvirtino „Invaldos“ prezidentas. Jo teigimu, „Invalda“ pasamdė specialistus iš Švedijos „SEB Enskilska banka“, kad šie nurodytų, kokios sritys grupei ateityje bus naudingos, o kurių reikėtų atsisakyti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Rizikos zonoje

Nepanorusių savo pavardžių viešinti ekspertų teigimu, bankas „Finasta“ su savo „20 mln. litų aktyvais“ yra visai ne tas pat, kas, pavyzdžiui, netikras trilijonines investicijas valdęs „Lehman Brothers“ Amerikai. „Jei Lietuvos bankelis ir turėtų problemų, tai nepadarytų jokio poveikio Lietuvos bankų sistemai“, - sakė pašnekovai.

Tačiau jie neatmetė, kad, galimas dalykas, jau atsirado mažų nemalonumų „Finasta“ investuotojams. Esą bankas investavo į didesnės rizikos Rytų ir Vidurio Europos rinkas, todėl ir investicijų grąža atsidūrė rizikos zonoje. „Viena išeičių būtų šį banką parduoti“, - tikino finansų žinovai.

REKLAMA

Kita vertus, tarp „Respublikos“ šaltinių buvo ir tokių, kurių nuomone, banko „Finasta“ kūrėjai galėjo nueiti ir amerikiečių keliu - esą teoriškai įmanoma, kad vos prieš pora metų atsiradusi minėta finansų institucija galėjo būti sukurta „sugerti“ blogoms „Invaldos“ grupės investicijoms.

Vidmantas Užusienis

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų