• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvai planuojant įgyvendinti energetinių salų modelį ir per penkerius metus įrengti 10 naujų lanksčių elektrinių, Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“ teigia, kad šalies dujų perdavimo infrastruktūra yra pajėgi prijungti naujus generacijos pajėgumus.

Lietuvai planuojant įgyvendinti energetinių salų modelį ir per penkerius metus įrengti 10 naujų lanksčių elektrinių, Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“ teigia, kad šalies dujų perdavimo infrastruktūra yra pajėgi prijungti naujus generacijos pajėgumus.

REKLAMA

Pasak bendrovės, gerai išvystytas magistralinių dujotiekių tinklas sudaro galimybes naujas elektrines integruoti į esamą infrastruktūrą ir užtikrinti operatyvų rezervinių galių paleidimą ekstremalių situacijų metu.

„Vertindami technologinę brandą ir projektų įgyvendinimo terminus, matome, kad dalis naujų lanksčios generacijos pajėgumų gali naudoti gamtines dujas. Laikas yra svarbus kuriant energetines salas, o dujų perdavimo infrastruktūra jau dabar išplėtota visoje šalyje ir yra patogiai pritaikoma „Litgrid“ pristatytam planui“, – pranešime cituojamas „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.

REKLAMA
REKLAMA

Anot jo, logistikos požiūriu dujų tiekimo sistema suteikia lankstumo, nes dujas galima įsigyti rinkoje, kaupti saugyklose ir operatyviai transportuoti. Be to, dujinės elektrinės gali pasiekti pilną veikimo režimą per itin trumpą laiką, todėl yra tinkamos rezervinės galios ir sistemos balansavimo užtikrinimui. 

REKLAMA

Šias elektrines statys ir valdys rinkos investuotojai. „Litgrid“ kitąmet skelbs paslaugų aukcionus, kuriuos laimėję rinkos dalyviai įsipareigos per 5 metus įrengti naujus lanksčius pajėgumus, o vėliau 15 metų teiks regionines izoliuoto veikimo paslaugas.

„Amber Grid“ vertinimu, esami magistraliniai dujotiekiai daugeliu atvejų turi pakankamą pralaidumą prijungti naujus dujinės generacijos šaltinius be didelės tinklo rekonstrukcijos ar papildomų investicijų. Nors kiekvienas konkretus prijungimo projektas ir techniniai sprendiniai privalės būti vertinami individualiai pagal būsimų elektrinių lokacijas, esama sistema suteikia tvirtą starto poziciją rinkos dalyviams, kurie varžysis būsimuose aukcionuose.

REKLAMA
REKLAMA

„Energetinių salų pagrindinė paskirtis yra užtikrinti sistemos patikimumą ir veikti kaip rezervas kritinėmis situacijomis. Tačiau ne mažiau svarbus jų vaidmuo kasdienėje sistemos veikloje – laikotarpiais, kai elektros gamyba iš vėjo ir saulės elektrinių yra nepakankama, jos gali greitai padidinti gamybą, padėti subalansuoti sistemą ir mažinti kainų svyravimus rinkoje“, – pažymėjo N. Biknius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kaip skelbė ELTA, „Litgrid“ planuoja, kad iki 2033 m. Lietuvoje bus pastatyta bent 10 naujų elektrinių, kurių bendra galia sieks 800 megavatų (MW). Bendrovės vertinimu, investicijos į jų vystymą galėtų sudaryti apie 880 mln. eurų be pridėtinės vertės mokesčio (PVM).

„Litgrid“ vadovas Andrius Šemeškevičius teigė, kad energetinės salos būtų formuojamos pagal elektros perdavimo tinklo struktūrą ir pagrindinius jo mazgus. Sutrikus elektros tiekimui, pirmenybė būtų teikiama ligoninėms, specialiosioms tarnyboms, mobiliajam ryšiui, šildymo ir vandens tiekimui.

Numatoma, kad keturios energetinės salos Vilniaus, Kauno, Panevėžio–Šiaulių ir Klaipėdos regionuose daline apimtimi galėtų pradėti veikti jau 2028 metais.

indeliai.lt

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų