Alkoholio reklamos ribojimai, siūlymas nebeprekiauti juo degalinėse ir kiti prekybos apribojimai tai dar ne visos siūlomos priemonės. Prisimenant žemės ūkio praktiką, siūloma mokėti už pasitraukimą iš šio verslo.
Klaipėdos miesto tarybos sprendimą, kuriuo nuo rugsėjo 1-osios įvedami apribojimai prekiauti alkoholiniais gėrimais uostamiesčio kioskams ir daugiabučių gyvenamuosiuose namuose įsikūrusioms parduotuvėms, reikalaujant prekyba svaigalais nevyktų ir 200 m. atstumu nuo ugdymo įstaigų. Tai sukėlė smulkiųjų verslininkų protestus. Pastarieji kaltino valdžią silpnaprotyste bei nevienodų verslo sąlygų smulkiems prekeiviams prekybos centrams kūrimu. Be to, sakė, kad jau praranda tai, ką investavo į savo prekybos taškus.
Į tai su nauja iniciatyva reagavo Valstiečių liaudininkų ir pilietinės demokratijos frakcijos narė Laima Mogenienė (pasisakymai, balsavimo istorija). JI teigia, kad svaigiųjų gėrimų prieinamumo mažinimas yra sveikintinas. Vienos savivaldybės ryžtingi veiksmai paskatins kitas savivaldas imtis priemonių, kuriomis galima sumažinanti stipriųjų gėrimų vartojimą visoje šalyje.
Tačiau, pasak jos, reikia stengtis, kad siekiant svarbaus tikslo nebūtų taikomos skirtingas sąlygos įvairioms verslininkų grupėms, kai smulkiesiems prekybininkams galioja vienos, o stambiesiems - kitos taisyklės.
"Valstybė neabejotinai turi apriboti alkoholinių gėrimų prieinamumą, o jo pardavimas degalinėse, gyvenamuosiuose namuose ir kioskuose, taip pat alkoholio reklama skatina stipriųjų gėrimų vartojimą. Niekaip negaliu suprasti, kodėl, pralaimėdami "karą keliuose", pavertėme mūsų degalines plataus pasirinkimo alkoholio parduotuvėmis. Imkime pavyzdį iš skandinavų, kur tokių dalykai neįmanomi", - sakė L. Mogenienė. Pasak parlamentarės, savivaldybių individualūs sprendimai, ribojantys alkoholio prieinamumą – pozityvūs dalykai, tačiau savivalda turi "žiūrėti plačiau" ir ne tik drausti, bet ir skatinti smulkųjį verslą ieškoti alkoholio prekybos alternatyvų. Juo labiau, kad alkoholio licenzijų išdavimo liberalizavimas buvo valstybės klaida, o dabartinis sąlygų sugriežtinimas neturi sužlugdyti labiausiai pažeidžiamų verslo grupių – smulkiųjų prekeivių.
"Raginčiau vietos savivaldas, Ūkio ir Sveikatos apsaugos ministerijas aktyviau bendradarbiauti sprendžiant alkoholio kontrolės klausimus. Pavyzdžiui, Ūkio ministerija, kuri atsakinga už alkoholio kontrolės sistemos koordinavimą, galėtų sudaryti reikiamas programas, kad smulkieji verslininkai, šiuo metu prekiaujantys svaigalais, jiems pageidaujant, galėtu pereiti prie alternatyvių verslo rūšių. Šiam tikslui įgyvendinti kartu su Sveikatos apsaugos ministerija galima surasti lėšų arba net pritraukti ES fondų resursus", - sakė Laima Mogenienė.
Seimo narės teigimu, iš susitikimų su verslininkais susidarė įspūdis, kad daugelis alkoholio prekyba užsiimančių žmonių mielai imtųsi kito pobūdžio veiklos. Pagrindinė priežastis dėl ko nesiryžtama jos keisti – investicijos, kurios jau įdėtos į esamą verslą. Valstiečių liaudininkų ir pilietinės demokratijos frakcijos narės nuomone, "veiklos pakeitimas be valstybės pagalbos, daugeliui būtų nepakeliamas nuostolis. Valstybės parama, atsiradus norintiems pasitraukti iš šio verslo, galėtų būti organizuojama panašiai kaip ES vykdomos programos pasitraukantiems iš tam tikros žemės ūkio veiklos".
