„Pirmiausia visgi reikėtų apsispręsti, kokiu keliu eiti, nes neužmirškite, kad Lietuva yra įsipareigojusi skirti, berods, 54 mln. eurų šitos įmonės modernizavimui. Kodėl nepasirinkus taip, kad iš to viršpelnio jie tą dalį skirtų modernizavimui?“ – žurnalistams ketvirtadienį sakė A. Sysas.
Koncerno „Orlen Lietuva“ susitarime su Vyriausybe numatyta, kad Lietuva šiam projektui skirs kiek daugiau nei 8 proc. bendrų projekto kaštų vertės paramą, kuri sudaro apie 54 mln. eurų ir yra suderinta su Europos Komisija (EK).
Pasak parlamentaro, sprendimas šiuos kaštus padengti viršpelnio lėšomis leistų išvengti papildomų nesutarimų, ypač atsižvelgiant į Lenkijos, kaip strateginės Lietuvos partnerės, svarbą.
„Dabar iš lenkų pusės aš girdžiu, kad jie sustabdys modernizavimą. Tai nėra pats geriausias dalykas. (…) Aš manau, kad Vyriausybė ir ministerija turėtų dirbti šita kryptimi, kaip racionaliau veikti, turint omenyje, kad visgi Lenkija yra mūsų strateginis partneris“, – kalbėjo BFK pirmininkas.
A. Sysas taip pat atkreipė dėmesį, kad, remiantis energetikos ministro Luko Savicko pateiktais skaičiavimais, galimos pajamos iš „Orlen Lietuva“ viršpelnio apmokestinimo nebūtų didelės.
„Iš to, ką pateikė energetikos ministras Lukas Savickas, ten yra labai nedidelė suma iš to perviršio, kurį jie viršpelnio pavidalu galėtų gauti. (…) Kalbėjo apie, berods, tik 16 mln. eurų. Čia vėlgi nėra ta suma, apie kurią turbūt visi svajoja, kaip buvo su bankais – 300 mln. eurų, 500 mln. eurų“, – teigė jis.
Paklaustas, ar tokia suma būtų pernelyg maža, kad dėl jos būtų verta rizikuoti santykiais su Lenkija, parlamentaras sutiko su tokiu vertinimu.
„Galima pasakyti ir taip. Jeigu tie pono Savicko skaičiavimai, kuriuos jis pateikė, yra teisingi, tada darykime išvadas patys“, – aiškino A. Sysas.
Kaip skelbė ELTA, siekiant papildyti biudžeto pajamas, valdantieji trečiadienį sutarė dėl kai kurių mokestinių pakeitimų – azartinių lošimų, cukraus mokesčio, alkoholio ir tabako akcizų pokyčių, naujo viršpelnio apmokestinimo schemos, kuri bus taikoma energetikos sektoriuje veikiančioms įmonėms.
2027 m. biudžeto projekte numatomas 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) valdžios sektoriaus deficitas ir 48,2 proc. BVP valstybės skola, tačiau Valstybės kontrolė (VK) numato, kad deficitas kitąmet bus didesnis.
