„Esmė yra tvarių pajamų trūkumas padengiant augančius finansinius įsipareigojimus. Aš nežinau, ką Europos Komisija pasakys“, – BNS antradienį sakė politikas.
„Paimkit įsipareigojimus dėl darbo užmokesčio mokytojams (...) ir paskaičiuokit, kiek reikia papildomai lėšų norint įgyvendint šituos įsipareigojimus. Paskaičiuokit, kiek auga minimali mėnesinė alga. Kiek reikia papildomai pinigų, o papildomų tvarių pajamų nėra“, – akcentavo A. Butkevičius.
Algirdas Butkevičius: galimą didesnį valdžios deficitą lemia tvarių pajamų trūkumas
Politiko teigimu, šiemet valstybė skolinasi 10,9 mlrd. eurų, iš jų 3,5 mlrd. eurų numatyta paskolų refinansavimui, krašto apsaugos sistemai – dar 4,8 mlrd. eurų, o 2,5 mlrd. eurų – einamosioms išlaidoms.
„Kiek žinau, kitąmet ruošiamasi skolintis jau 11 su kažkiek milijardų (...). Tai iš tų 11 milijardų atimkit vėl 4,9 mlrd. krašto apsaugos sistemos finansavimui. Refinansavimui suma gal yra kokia nedidelė. Visos kitos skolintos lėšos yra kam – dėl einamųjų išlaidų subalansavimo“, – tikino A. Butkevičius.
Parlamentaras taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal galiojančią trimečio biudžeto tvarką priimant 2026 metų biudžetą jau buvo patvirtintos ir 2027 metų pajamos bei išlaidos, kuriose numatytas 2 proc. išlaidų mažinimas, palyginti su 2026 metais.
„Tai dabar ką jie darys?“ – retoriškai klausė politikas.
M. Sinkevičiaus teigimu, nedidinant deficito Vyriausybė neįgyvendintų savo įsipareigojimų dėl finansavimo gynybai bei suplanuotų kitų didesnių išlaidų.
3 proc. BVP valdžios sektoriaus deficito riba yra numatyta Mastrichto kriterijuose.
BNS rašė, jog Lietuva ketina iki 2030 metų gynybai skirti ne mažiau kaip 5 proc. BVP, kad išvystytų kariuomenės diviziją ir pasirengtų Vokietijos brigados priėmimui.
