Seimas užsimojo dar labiau didinti alaus akcizą. Jei būtų priimtos dabar pateiktos Akcizų įstatymo pataisos, jos smogtų ne tik aludariams, bet ir salyklo gamintojams bei miežių augintojams.
Seimo nario Antano Matulo vadovaujamas Sveikatos reikalų komitetas pateikė Akcizų įstatymo pataisas, pagal kurias alaus apmokestinimas didėtų nuo 8,5 Lt iki 12,75 Lt už hektolitrą.
Ekonomikos specialistai ir verslo atstovai įsitikinę, kad tai paskatins vartoti stipriuosius gėrimus, o valstybė sulauks ne didesnių, o mažesnių pajamų. Aludariai sako, kad šis sprendimas sumažins alaus paklausą ir privers įmones bankrutuoti arba mažinti darbuotojų skaičių. Tai savo ruožtu didins nedarbą. Didinami mokesčiai neaplenks ir kaimo: žemdirbiams padidėjęs akcizas reiškia mažesnį miežių pardavimą salyklo gamintojams.
Biudžetas praras milijonus
Akcizą alui užsimoję didinti parlamentarai turbūt įsivaizduoja, kad aludariai naują mokesčių naštą kompensuos pelnu. Ekonomistų teigimu, net santykinai nedaug – 10 proc. – padidėjęs alaus akcizas kitąmet padidintų alaus rinkos nuosmukį iki 15 proc., o pakėlus 20 proc. – rinka smuktų jau ne mažiau kaip 20 proc.
„Kai mažiau parduodame, mažiau reikia darbuotojų ne tik mūsų pramonėje, bet ir pervežimo įmonėse, kavinėse ar sandėliuose. Nekalbant apie tai, kad pirksime mažiau grūdų, kuriuos augina Lietuvos ūkininkai. Kasmet aludariai nuperka apie 75 tūkstančius tonų miežių salyklui gaminti“, – sako Aludarių gildijos vadovas Saulius Galadauskas.
Aludariai skaičiuoja, kad sumažėjus gamybos apimčiai 20 proc. alaus pramonėje ir susijusiose šakose tai kainuotų per 3 tūkst. darbo vietų, o valstybės biudžetas netektų apie 44 mln. Lt tiesioginių mokesčių. Pridėjus negautą akcizą dėl sumažėjusios rinkos, susidaro apvali 74 mln. Lt negautų mokesčių į biudžetą suma.
Peilis po kaklu
Akcizo didinimas dar labiau smogtų mažiesiems aludariams. Pasak mažųjų alaus daryklų asociacijos pirmininkės Linos Šiliekienės, savo veiklą jau nutraukė 4 alaus daryklos. Neseniai bankroto byla iškelta senas alaus gamybos tradicijas turinčiai įmonei „Pasvalio gėrimai“.
„Įmonės žlunga vien dėl apyvartinių lėšų trūkumo, – teigė L.Šileikienė. – Pernai 10 proc. padidintas akcizo tarifas visam alui, o šiemet – panaikinta akcizo lengvata mažiesiems gamintojams, tad akcizo mokestis mums padidėjo iki 120 proc.“
Blogiausia, kad įmonėms akcizo bei PVM mokesčius tenka mokėti avansu ir bendrovė gali žlugti vien dėl valstybės sukurto apyvartinių lėšų defi cito.
„Tai mums – peilis po kaklu, nes bankai paskolų neteikia, o mokesčius tenka mokėti nesulaukus pinigų iš prekybos, – kalbėjo L.Šileikienė. – Mažos daryklos daugiausia įsikūrusios regionuose, kur nėra jokio kito darbo. Bet įmonės priverstos atleisti darbuotojus, mažinti algas, tad valstybė, surinkdama tuos kelis milijonus iš akcizo, netenka darbuotojų mokamų mokesčių, didina socialinę įtampą, turi mokėti pašalpas atleistiems specialistams.“
Krinta salyklo paklausa
Salyklo gamybos bendrovės direktorius Valerijus Kožemiako mano, kad mokesčių įstatymų kaitaliojimas žlugdo dar gyvuojančias ir mokančias mokesčius įmones.
„Akivaizdu, kad padidinus akcizą alui sumažėtų ir salyklo paklausa, – kalbėjo jis. – Nesakau, kad žlugtume – mus dar gelbėja eksportas, bet mažėjantis vartojimas blogina visą ekonominę situaciją. Įmonės kuria ilgalaikius planus, ir mokesčių įstatymų kaitaliojimas sunkina darbo sąlygas. Be to, nemanau, kad žmogus bus sveikesnis, jei vietoje poros bokalų alaus išgers degtinės butelį.“
Grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Romas Majauskas sakė, kad jau dabar augintojai mieliau salyklinius miežius parduoda intervencinius supirkimus vykdančiai agentūrai.
„Miežių kaina labai žema, o jei dar kris salyklo paklausa, ūkininkams šios kultūros auginti visai neapsimokės, – mano R.Majauskas. – Gaila, kad valdžios atstovai mato tik vieną biudžeto defi cito sprendimo būdą – didinti mokesčius.“ Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis nenori įžvelgti sąsajų tarp kainų augimo ir poveikio žemės ūkiui.
„Lietuviai gėrė alų ir gers, – mano jis. – Nemanau, kad akcizas alui turės įtakos grūdų augintojams. Tačiau mūsų komiteto poziciją išsakysime, kai turėsime išsamesnę analizę, kaip įstatymo pataisos paveiktų ekonomiką ir žemės ūkį.“
Visgi kiti komiteto nariai mano, kad mokesčių didinimas atneštų žalos ir pramonei, ir žemės ūkiui.
Vėl laimės kaimynai
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir Finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas prognozuoja, kad akcizo pakėlimas vėl paskatins lietuvius vykti į užsienį įsigyti pigesnio lenkiško ar latviško alaus, o buvę Lietuvos alaus daryklų darbuotojai darbo biržoje stovės eilėje.
„Metų pradžioje panaikintos PVM lengvatos ir pakelti akcizai gerokai prisidėjo prie „maisto turizmo“ bangos, dėl kurios ant bankroto slenksčio atsidūrė dalis Lietuvos maisto ir gėrimo pramonės įmonių. Vos situacija šiek tiek pagerėjo, vėl norima sukelti analogišką efektą, nes alus užima ne paskutinę vietą pirkėjo krepšyje ir netgi yra įtrauktas į oficialius infliacijos rodiklius, – sakė S.Besagirskas. – Būtų nedovanotina klaida į recesijos dugną nutempti dar vieną stiprią Lietuvos pramonės šaką – aludarius.“
Saulius Tvirbutas
