Neišvengs rūpesčių
„Air Lituanica“ kelia sparnus į finansinių neramumų krečiamą aviacijos rinką. Europos oro linijų asociacijos duomenimis, keleivių srautas 2012 m. augo vos 1,5 proc. ir, nors aviacijos industrijai prognozuojamas nenutrūkstamas augimas bent 20 metų, daugiausia pajamų teks augančiai Azijos rinkai ir svarbiausiems pasaulio rinkos žaidėjams.
Nedidelės Europos oro linijos vos suduria galą su galu. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) docento Dariaus Bazaro teigimu, „Air Lituanica“ rūpesčių gali patirti jau netolimoje ateityje. „Tikėtina, kad po kiek laiko, ypa
Lietuvai baigus pirmininkauti ES Tarybai ir sumažėjus keleivių iš Briuselio srautui, aviakompanija gali patirti finansinių problemų“, – samprotavo jis.
Naudinga našta
Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas teigė, kad sostinės savivaldybės įsiskolinimai šiuo metu yra daugiau nei 1 mlrd. litų. Todėl palyginti nedidelė (20 mln. litų) investicija iš miesto biudžeto per trejus metus atrodo rizikinga, ypač suvokiant aviacijos pramonės tendencijas. Beje, kaimyninių šalių nacionalinių oro vežėjų veiklos rezultatai taip pat nėra teigiami.
Didžiausios Baltijos šalių oro linijos – latvių „airBaltic“ – sunkiai atsigauna po šalį sukrėtusios finansų krizės. Balandį latviai džiaugėsi sumažinę nuostolius iki 19 mln. latų (93 mln. litų), o 2011 m. šios valstybės nacionalinio oro vežėjo praradimai buvo net 85 mln. latų (417 mln. litų). Kompanijai atsidūrus ant bankroto ribos, ją įsigijo Latvijos vyriausybė, kuriai šiuo metu priklauso 99,8 proc. bendrovės akcijų. Pirmąjį pelną kompanija skaičiavo praėjus 6 metams po jos įkūrimo.
Estų padėtis šiuo klausimu taip pat nėra pavydėtina – praėjusių metų rugsėjį „Estonian Air“, turėdama 20 mln. eurų (69 mln. litų) nuostolių, atsidūrė ant bankroto ribos, tačiau pagelbėjo įsikišusi Vyriausybė. 2011 m. Estijos oro linijos patyrė 11 mln. eurų (38 mln. litų) nuostolių.
Bankrotai suteikė patirties
Vis dėlto daugiausia patirties finansinių aviacijos nesėkmių srityje turi Lietuva: drąsiausioje šalyje bankrutuoti sugebėjo net du nacionaliniai oro vežėjai. Tačiau būtent tai gali būti lietuvių sėkmės priežastis.
Bedrovės „Air Lituanica“ komercijos vadovas Simonas Bartkus, paklaustas, kodėl Lietuvos nacionaliniam oro vežėjui turėtų sektis geriau nei latvių ar estų, teigė, kad „Air Lituanica“ neturi sukaupto klaidingų sprendimų bagažo. „Dalį nuostolių, kurių patiria Latvijos ir Estijos oro vežėjai, lemia kompanijų istorijos ir ne visai sėkmingi sprendimai, priimti praeityje“, – teigė pašnekovas. Jis pridūrė, kad „Estonian Air“ pusę pastarųjų metų atlieka panašias permainas, kokiomis remiantis buvo kuriama „Air Lituanica“. „Estų finansiniai duomenys rodo, kad po labai sunkių rudens mėnesių pagaliau grįžtama į pelno kelią“, – sakė S.Bartkus.
D.Bazaras pastebėjo, kad nacionalinės oro linijos padeda pritraukti turistų, kurie šalyje palieka pinigų. „Investavę lėšų, net ir mokesčių lengvatų ar kompensacijų pavidalu, galime sulaukti pajamų iš oro linijų kuriamos pridėtinės vertės. Atvykėlių pinigai lieka čia ir vienu ar kitu būdu pasiekia šalies biudžetą“, – aiškino VGTU docentas.
Žaidimas su didesniais atsiperka
Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI) vadovas Europai Olivieris Jankovecas pasakojo, kad augant kainoms tiek oro uostai, tiek oro linijos yra priversti mažinti išlaidas. „Manau, kad ateityje oro uostai ir oro linijos intensyviau vienysis, nes kol kas tai – veiksmingiausia konkurencinio pranašumo priemonė“, – aiškino ACI vadovas. Paklaustas, ką mano apie „Air Lituanica“ galimybes įsitvirtinti rinkoje, O.Jankovecas buvo diplomatiškas ir vadino bendrovę stiprinančia Lietuvos aviaciją, tačiau nuogąstavo dėl oro linijų gebėjimo išsilaikyti be pagalbos.
Šiuo metu Europos oro erdvėje karaliauja įvairių aljansų ir susivienijimų nariai. Dauguma oro linijų priklauso trims grupėms – „Star Alliance“, „SkyTeam“ ir „Oneworld“. Šių metų kovo duomenimis, aljansams nepriklausančios oro linijos užėmė vos 22 proc. pasaulio rinkos. Per pastarąjį dešimtmetį 50 mlrd. JAV dolerių (132 mlrd. litų) nuostolių patyrusios oro linijos buriasi į grupes ir dalijasi skrydžiais, kad galėtų mažinti išlaidas personalui bei lėktuvams.
S.Bartkus, paklaustas ar „Air Lituanica“ galvoja apie narystę vienoje iš oro linijų grupių, teigė, kad kol kas anksti apie tai kalbėti, tačiau patikino, jog Lietuvos nacionalinio oro vežėjo siekis – kuo daugiau maršrutų. „Šiuo metu bendradarbiaujame ir su Olandijos KLM oro linijomis, kurios yra vienas svarbiausių žaidėjų Europos rinkoje ir priklauso „SkyTeam“ aljansui. Bendraujame ir su Vokietijos vežėja „airBerlin“ – kito aljanso nare“, – pasakojo bendrovės „Air Lituanica“ atstovas.
Bendrų oro linijų link
Bendrų Baltijos šalių oro linijų idėja svarstoma jau nuo nepriklausomybės atgavimo pradžios, tačiau galutinai susitarti trukdo politiniai interesai. Simboliška, tačiau Latvijos oro linijos save vadina ne latviškomis, o baltiškomis – „airBaltic“.
Naują Lietuvos aviacijos puslapį verčianti „Air Lituanica“ veiklą pradėjo bendradarbiaudama su estų oro linijomis. Įdomu tai, kad lietuvių ir estų partnerystės principas panašus į didžiųjų oro linijų grupuočių – dalijimasis skrydžio kodais.
Civilinės aviacijos administracijos (CAA) vadovas Kęstutis Auryla, paklaustas, ar galėtų būti bendros Baltijos šalių oro linijos, atsakė skeptiškai: „Būta pareiškimų, kad Skandinavijos oro linijos, vienijančios Šiaurės šalių oro vežėjus, žada skirtis. Jei pasaulinį vardą turinčios oro linijos svarsto tokią galimybę, galima sakyti, kad ši idėja turi neigiamų aspektų.“
S.Bartkus mano, kad vienytis būtų naudinga visiems. „Tokį klausimą reikėtų pateikti politiniu lygiu, nes visų Baltijos šalių oro vežėjų savininkai, tiesiogiai ar ne, yra vyriausybės. Manau, kad bendros oro linijos būtų ateities variantas“, – sakė kompanijos „Air Lituanica“ atstovas.
D.Bazaras tvirtino, kad Estijos ir Lietuvos oro linijų kooperaciją jau galima laikyti pirmuoju bendrų pastangų pavyzdžiu. „Air Lituanica“ yra tam tikras Lietuvos ir Estijos bendradarbiavimo rezultatas. Įtraukus į tokią veiklą ir latvių „airBaltic“, turėtume panašų variantą, kaip bendros Šiaurės šalių oro linijos“, – sakė VGTU docentas.
