Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) ir Valstybinė lošimų priežiūros komisija (VLPK) prieš kelerius metus „pražiopsojo“ Rusijos milijardieriaus Olego Boiko finansinės piramidės griūtį, todėl verslininko kontroliuojamas lošimo namų tinklas „City Casino“ Lietuvoje paliko milijoninių skolų šleifą.
Mėgina suslėpti galus
Prieš porą metų bankrutavęs kazino tinklas „City Casino“ tapo rakštimi bankroto administratore paskirtos UAB „Avere“ atstovui Romualdui Pinkovskiui.
„Neabejoju, kad anksčiau ar vėliau šios prie bankroto privestos įmonės vadovai sulauks atsakomybės, nes suslėpti visų galų nepavyks, o ir neįmanoma“, – įsitikinęs R.Pinkovskis.
Ši bankroto byla būtų eilinė, jei ne pinigų plovimo šešėlis, slenkantis kartu su „City Casino“ bankrotu.
Iš atskirų įvykių ir faktų susidaro įspūdis, kad FNTT ir azartinius lošimus prižiūrinti VLPK net kelerius metus nekreipė dėmesio į įmonę, kurios krikštatėvių keliai veda į Rusijos kriminalinio pasaulio užkaborius.
Iš reketo, prostitucijos, kontrabandos, prekybos narkotikais ir ginklais įgyti pinigai didžia dalimi legalizuojami per pramogų sektorių.
Tiesa, Lietuvos teisėsaugai nepakako noro išsiaiškinti, kokiu tikslu į šalies lošimų rinką dar 2003 m. įžengė „City Casino“.
Skandalingai bankrutavusių lošimo namų vadovai šiuo metu piktybiškai nepateikia bankroto administratoriui duomenų apie įmonės turėtą turtą Lietuvoje.
„Niekur jie (vadovai) vis tiek nepradings, nes, be bankroto bylos, iškelta jau ir baudžiamoji byla už dokumentų slėpimą“, – pridūrė R.Pinkovskis.
2010 m. vasarį „City Casino“ mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai siekė 6,8 mln. Lt, nors tuo metu bendrovė turėjo turto už 11,6 mln. Lt. Kur dingo šis turtas, teisėsauga neskuba išsiaiškinti.
Vien apie šimtui darbuotojų „City Casino“ liko įsiskolinusi beveik 300 tūkst. Lt, kurie bus grąžinti per Garantinį fondą.
Iš būstinės – tyla
„City Casino“ valdė Latvijos bendrovė SIA „Post-Nevada“. Ją kontroliuojantis holdingas „Ritzio Entertainment Group“ yra įsikūręs Nikozijoje (Kipras), o jį valdančio investicinio fondo „Finstar“ pagrindinis valdytojas yra Rusijos milijardierius O.Boiko, nuo 1996 m. lošimų verslu užsiėmęs ne tik Rusijoje, bet ir Rytų Europos valstybėse, taip pat Bolivijoje bei Peru.
Rusijos specialiosios tarnybos praėjusį dešimtmetį O.Boiko siejo su viena galingiausių nusikalstamų Rusijos grupuočių „Solncevo“.
Nuo 2009 m. Rusijoje įsigaliojus azartinių lošimų įstatymo pakeitimams, O.Boiko verslą permetė į Baltijos valstybes, Ukrainą, Čekiją, Rumuniją ir Italiją.
Per tą laiką sugriuvo ir jo finansų piramidė OLBI, ištraukusi iš patiklių gyventojų šimtus milijonų JAV dolerių.
Skandalingi įvykiai pasiekė net Ukrainą (čia didžiausią rinkos dalį irgi užėmė „Ritzio Entertainment Group“ įmonės), todėl premjerės Julijos Timošenko iniciatyva lošimų namai Ukrainoje taip pat buvo uždrausti.
„Ritzio Entertainment Group“ metinė apyvarta geriausiais laikais siekė 1,1 mlrd. JAV dolerių, o holdingo bendrovėse dirbo apie 25 tūkst. žmonių.
„Valstiečių laikraštis“ negavo jokio atsakymo iš „Ritzio Entertainment Group“ atstovybės Maskvoje. Bendru elektroniniu paštu siųstas paklausimas išvis nebuvo perskaitytas, nors jame klausėme, kodėl toks didelis ir sėkmingai veikiantis holdingas leido bankrutuoti „City Casino“ tinklui Lietuvoje.
Nugulė stalčiuose
Su O.Boiko verslu susiję skandalai Rusijoje tarsi turėjo atverti akis Lietuvos teisėsaugai ir VLPK, išdavusiai „City Casino“ lošimų organizatoriaus licenciją.
Prieš suteikdama ją komisija, pagal Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą, gavo dar ir Valstybės saugumo departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos, FNTT bei Policijos departamento išvadas.
„Komisija gavo visų institucijų išvadas apie UAB „City Casino“ ir jos steigėjus, bet jokių prieštaringų vertinimų išvadose nebuvo“, – „Valstiečių laikraščiui“ aiškino VLPK specialistas Arnoldas Dilba.
Tačiau dar 2008 m., likus dvejiems metams iki bankroto, FNTT žinojo apie „City Casino“ problemas.
FNTT jau tuomet gavo operatyvinės informacijos apie tai, kad iš Lietuvos į Rygą išvežamos didelės nepajamuotų grynųjų pinigų sumos, o vėliau pinigai iš Latvijos patekdavo į Rusiją.
2008 m. vasarą FNTT agentai Kauno „Akropolyje“ veikusiame „City Casino“ atliko dokumentų ir vienos paros vaizdo kamerų įrašų poėmius.
Beveik metus trukęs ikiteisminis tyrimas dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo visgi buvo nutrauktas.
„Prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2009 m. balandžio 29 d., UAB „City Casino“ atsakingų asmenų veikloje nenustačius nusikalstamos veikos požymių“, – „Valstiečių laikraščiui“ teigė FNTT atstovė Rūta Andriuškaitė.
2008 m. lapkritį VLPK iniciatyva „City Casino“ vadovams teismas skyrė 500 Lt baudą (nors mažiausia bauda numatyta 5 tūkst. Lt), tačiau kazino tinklas veikė toliau.
Įtaria tyčinį bankrotą
Iš įvykių matyti, kad VLPK veikiausiai tyčia nesiėmė jokių priemonių prieš UAB „City Casino“, nors ši institucija įpareigota rūpintis azartinių lošimų sritimi ir atlieka monitoringą.
Komisija bendrovę įspėjo apie licencijos galiojimo sustabdymą tik 2010 m. kovo 4 d., tai yra, kai pati įmonė viešai informavo apie savo nemokumą.
VLPK specialistas A.Dilba teigia, kad „City Casino“ apie savo situaciją komisiją informavo 2010 m. vasario 26 d.
Net išsamioje 2002–2010 m. apžvalgoje VLPK nė žodžiu neužsimena apie UAB „City Casino“ bankrotą.
„Kuo toliau, tuo stiprėja įtarimas, kad „City Casino“ buvo privesta prie tyčinio bankroto“, – sako UAB „Avere“ atstovas R.Pinkovskis.
Jo teigimu, buvusi įmonės vadovė Daiva Bužinskaitė neperdavė būtinų dokumentų apie įmonės valdytą turtą.
„Kai įmonei buvo iškelta bankroto byla, žaibiškai buvo pakeistas vadovas, kuriam teismas skyrė jau dvi baudas už duomenų nepateikimą“, – tikino R.Pinkovskis.
Bankroto iškėlimo metu „City Casino“ pardavė Klaipėdoje esantiems lošimo namams dalį turto, bet kur dingo pinigai – neaišku.
Tik „Valstiečių laikraščiui“ susidomėjus bankroto istorija, FNTT direktorius Vitalijus Gailius pavedė tarnybos Imuniteto ir kontrolės skyriui išanalizuoti, ar 2008 m. tyrimą FNTT pareigūnai atliko deramai.
Gediminas Stanišauskas
