Kur dingsta lietuviškų rugių laukai?

Tradicinės lietuviškos vestuvės. Svečiai rezga planą, kaip užimti užstalę, muzikantai groja maršus, o jaunavedžių tėvai ant drobinio rankšluosčio švelniai padeda taurę vandens, lėkštelę su druska ir kelias riekes šviežios ruginės duonos. Lietuviška duona – brangiausia tėvų dovana vaikams, iš kartos į kartą perduodamas simbolis, lydimas gražiausių linkėjimų.

Rugių laukas (nuotr. 123rf.com)

Arklio muziejuje, Anykščių rajone, tradicinę duoną kepanti ir edukacinę programą „Duonelė kasdieninė“ vedanti tautodailininkė Rita Vasiliauskienė sako, kad lietuviams brangus simbolis išplaukia iš banguojančio rugių lauko – būtent čia prasideda duonos kelias.

REKLAMA

Tačiau rugiai Lietuvoje pastarąjį dešimtmetį sparčiai nyksta. Tradicijų puoselėtojams tai kelia nerimą.

Rugius nurungia kviečiai

Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos duomenis, šalyje auginama vis mažiau rugių, o kviečių pasėlių plotai plečiasi.

Grūdines kultūras auginantys ūkininkai teigia, kad kviečiai dominuoja, nes duoda geresnį derlių. Taip pat pasaulio rinkose kviečių paklausa yra nepalyginamai didesnė, todėl ir kaina tampa aukštesnė. „Per dešimtmetį pastebimai pasidėję kviečių plotai ir tris kartus sumažėję rugių pasėlių laukai atspindi bendras rinkos tendencijas“, – teigia grūdų perdirbėjų asociacijos direktorė Dalia Ruščiauskienė.

Tad tradicinius rugius žemdirbiai augina pirmiausia galvodami apie vietinius gamintojus, o ne apie eksporto rinkas.

Lietuvišką derlių užtikrina partnerystė

Kadangi metai po metų rugių laukų mažėja, ne visi Lietuvos miltų ir duonos gamintojai yra tikri, kad rudenį turės pakankamai vietinės žaliavos.

Suvokdami situaciją verslo lyderiai ėmė aktyviai plėtoti partnerystes su ūkininkais, kad kartu saugodami lietuvišką paveldą galėtų pasiekti abipusę ekonominę naudą.

Pirmieji žingsniai ir rezultatai nuteikia optimistiškai. „Sutartis su Lietuvos gamintojais yra viena iš priežasčių, kodėl rugius šiemet pasėjau bendrame 80 hektarų plote. Planavau daugiau, tačiau ruduo buvo labai drėgnas, lietingas ir sutrikdė sėją. Vis dėlto žiemkenčių derlius turėtų būti geras – augalai susiformavo stiprūs, nes per sausrą turėjo pakankamą drėgmės rezervą“, – pasakoja prie Žiežmarių ūkininkaujantis Vytautas Stančikas. Jo ūkyje užauginami rugiai keliauja į bendrovės „Malsena Plius“ malūną, o iš ten miltai gabenami į „Vilniaus duonos“ kepyklą.

REKLAMA

„Su ūkininkais rugių auginimo programą įgyvendiname ir plėtojame jau antrus metus. Dėmesys rugiams didėja, nes prie programos prisijungia naujų ūkininkų, o pirmieji programos dalyviai plečia pasėlių plotus“, – teigia Arvydas Noreika, bendrovės „Malsenos Plius“ pirkimų vadovas.

Daugiau miltų iš šiųmečio rugių derliaus atitinkamai planuoja įsigyti seniausia Lietuvos kepykla „Vilniaus duona“.

Ūkininkai sulaukia paspirties

A. Noreika pasakoja, kad bendrovės „Malsena Plius“ ir „Vilniaus duona“ nusprendė kartu įgyvendinti nacionalinio masto projektą, siekdamos paskatinti ūkininkus puoselėti rugių auginimo tradicijas ir išsaugoti lietuvišką paveldą – juodą duoną.

Programoje dalyvaujantys ūkininkai pripažįsta, kad rugiai yra atsakymas į klausimą, ką be didelių sąnaudų auginti nederlingose žemėse. „Drąsiname ūkininkus puoselėti lietuvišką paveldą – mūsų specialistai juos konsultuoja, lanko ūkius ir apžiūri laukus. Padedame parūpinti sertifikuotos sėklos, kad javų derlius būtų aukščiausios kokybės. Taip pat savo pagalbą siūlome per javapjūtę, kai reikia išvežti derlių, o ūkininkams trūksta darbo rankų ir laiko. Juk, sakoma, kad per darbymetį ir akmuo kruta. Tad pasirūpiname, kad mūsų partneriams nereikėtų sukti galvos dėl sandėliavimo, dėl grūdų valymo ir džiovinimo. Taip jie suspėja laiku atlikti visus darbus, kurių per patį javapjūtės piką – daugybė“, – dėsto A. Noreika.

Tradicinė duona – tik iš Lietuvoje užaugintų rugių

Su gamintojais bendradarbiaujantis ūkininkas V. Stančikas sako, kad ruginė duona jam – pati skaniausia. „Man atrodo, kad žmonės iš naujo atranda tautinį paveldą. Parduotuvių lentynose matau ruginės duonos gaminių įvairovę – pirkėjai perka ir vertina, nes tikriausiai jau atsivalgė pyragų. Juoda duona yra sveikas lietuviams įprastas produktas, užaugintas mūsų pačių žemėje, su mūsų prakaitu“, – pabrėžia V. Stančikas. Jis pastebi, kad iš ruginių miltų gaminius kepa ir mažos kepyklėlės, ir didelės, senas tradicijas turinčios kepyklos.

REKLAMA

Kad Lietuvoje užaugintų rugių miltų užtektų visiems, seniausia šalies kepykla „Vilniaus duona“ kviečia išreikšti palaikymą lietuviškoms tradicijoms ir paveldui. Iniciatyvos „Išsaugokim lietuviškus rugius drauge“ autoriai siekia, kad rugiai būtų oficialiai įtraukti į Lietuvos raudonąją knygą ir jų išsaugojimu būtų pasirūpinta valstybės lygiu. Kiekvienas asmuo aktyvų palaikymą gali išreikšti svetainėje www.issaugokim.lt.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų