Pensijų reforma kelia susirūpinimą: galime neišvysti visų sukauptų pinigų

Seimo priimta pensijų reforma daug klausimų kelia ne tik tarp pačių parlamentarų ar žmonių, bet ir finansų ekspertų. Baiminamasi, kad nauja anuitetų išmokėjimo tvarka taps politikų žaidimų aikštele.

Su pensijų kaupimo įstatymu buvo nuspręsta, kad nuo 2020 metų centralizuota anuitetų teikėja taps „Sodra“.

„Toks sprendimas pasiūlytas norint atpiginti anuitetus, kuriuos įsigyja per gyvenimą papildomai kaupę ir senatvės pensijos amžiaus sulaukę žmonės. Seimas nutarė įtvirtinti dvi anuitetų rūšis – atidėtąjį ir standartinį, o privalomą anuiteto įsigijimo ribą sumažino iki 10 tūkst. eurų. Tai reiškia, kad anuitetą reikėtų įsigyti, jeigu sukaupta bent 10 tūkst. eurų suma“, – buvo aiškinama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime.

Iš II pakopos žmonės bėgs į III pakopą?

TV3 studijoje pensijų reformą komentuodamas Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas teigė, kad iš esmės teigiamas žingsnis yra perkelti bazinę pensiją į valstybės biudžetą, tačiau daugiausia klausimų jam kyla dėl anuitetų išmokėjimo.

REKLAMA

„Su pensijų reforma buvo priimtas sprendimas, kai mes jau sukaupiame II pakopoje pinigus privačiai, šiuo atveju jau visiškai privačiai ir iš savo kišenės, tai vis tik tie pinigai vėl keliauja į tą pačią „Sodrą“, nes buvo įteisintas sprendimas, kad anuitetus išskirtinai mokės tik tai „Sodra“. Ir jeigu toks sprendimas padarytas, tai čia atsiranda galimybė per anuitetą iš esmės tuos pinigus valdyti, nes anuitetų skaičiavimuose mes galime pasakyti, kad žmogus gyvens dar 50 metų pensijoje – nerealiai ilgai. Dėl to jo išmoka automatiškai krenta smarkiai žemyn. Ir čia atsiranda tam tikra politikų žaidimo aikštelė, kur jie galės spręsti lokalias ar trumpalaikes problemas per šitų skaičių stebėjimą.

Problema tame, kad nelieka privataus sektoriaus, kuris galėtų konkuruoti. Nes jei pabandytų „Sodroje“ žaisti su kažkokiais mokėjimais, pabandyti dalį pinigų palikti ateities kartoms ar pensininkams, na tai iš karto „Sodros“ klientai pradėtų judėti į privatų sektorių ir tie žaidimai tą pačią dieną baigtųsi, nes konkurencija viską sutvarkytų. Bet dabar kas priimta, tai šitoje vietoj tos konkurencijos nėra. Ši sukurta žaidimų aikštelė baugina, nes tai gali atgrasyti dalį žmonių dalyvauti būtent II pakopoje, o naudotis savarankiškai III pakopa ir tai nuskurdintų mūsų sistemą. Mes neturėtume tų trijų dramblių ant kurių galėtų stovėti tas socialinis draudimas“, – pastebėjo M. Dubnikovas.

SEB banko vyriausiojo ekonomisto Gitano Nausėdos manymu, pirmiausia dar reikia sulaukti iš aiškinimo ar šis sprendimas neprieštarauja Konkurencijos teisei.

„De facto, mano nuomone, tai prieštarauja, konkurencijos mechanizmas pažeidžiamas. O de jure pažiūrėsime“, – sakė jis.

Gitanas Nausėda, Marius Dubnikovas (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)

Nemažai kritikos anuitetai sulaukė ir iš Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos. Tikinta, kad gyventojų sukaupti pinigai bus nacionalizuoti, jų nebegalės paveldėti artimieji.

Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją TV3 žinioms aiškino, kad galimi įvairūs scenarijai. Pavyzdžiui, jei į pensiją išėjusio žmogaus sukaupta suma bus didesnė nei 10 tūkstančių eurų, vyks du scenarijai. Pirmas – nusipirkti anuitetą nuo pat pensijos pradžios, kas reikš, kad nesvarbu kiek laiko jis gyvens, užtikrintai gaus nustatytą sumą pinigų. Toks scenarijus vadinamas standartiniu anuitetu ir jis, pagal priimtą įstatymą, nebus paveldimas.

Antras scenarijus – atidėtas anuitetas. Tai reikš, kad iš savo sukauptos sumos žmogus atideda 10–15 procentų ir įgauna anuitetą nuo 85 metų. Iki 85 jis galėtų naudotis periodiškomis išmokomis. O tos periodiškos išmokos, mokamos iki 84, jau būtų paveldimos.

Kaupsime per mažai?

Kitas reformos aspektas, kuris įvardijamas rizikingu – sukauptos pensijos dydis. M Dubnikovas priminė, kad pagal ankstesnį planą sistema 2+2+2 būtų pasikeitusi į sistemą 3,5+2+2. Tad būtume iš viso pensijai kaupę jau 7,5 proc. Vietoje to bus nauja sistema 4+2, kas iš esmės yra tie patys 6 proc.

„8–10 proc. yra tas dydis, kurį visi turėtų atsidėti nepriklausomai nuo pajamų, senatvei. Dabartinis pokytis 4+2, kas yra 6 proc., yra gerokai mažiau nei 7,5 proc. Tai kaupimo norma sumažėja ir natūraliai pensijos, kurios bus po 20–30 metų mažėja“, – transliacijoje kalbėjo M. Dubnikovas.

(6 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Seimas pritarė pensijų pertvarkai: kaip atrodys atlyginimas

„Pati sistema 2+2+2 keičiasi 4+2, tai iš esmės lieka tie patys 6 proc., reiškia daugiau pinigų šioje sistemoje neatsiranda. Jei nėra būtinųjų 8–9 proc. sukaupta, mes tiesiog turėsime per mažai. Sukandę dantis galėsime gyventi, nes įpratome gyventi bet kokiomis sąlygomis. Bet, aišku, didelės laimės nebus. Svarbu nepriešinti „Sodros“ su kaupiamaisiais fondais, o suprasti, kad jų dermė gali duoti bent jau patenkinamą rezultatą“, – nuomone dalinosi G. Nausėda.

Kita, ypač akcentuojama rizika ta, kad žmonės pasirinks iš viso nekaupti pensijos. Numatyta, kad nuo 2019 m. sausio mėn. visi dabartiniai kaupiantieji ir nekaupiantys iki 40 metų asmenys bus įtraukti į pensijų kaupimą su teise pasakyti „ne“. Būtent dėl šio „ne“ ir kyla daugiausiai nerimo. Kas garantuos, kad žmogus pasirinks kelis eurus atsidėti ateičiai, o ne juos išleisti dabar?

„Nebuvo politinė atsakomybė prisiimta, kad žmonės priverstinai turi kaupti, kad aiškiai parodyti, jog jie turi prisiimti atsakomybę ir kaupti. Palikta galimybė išeiti iš sistemos“, – kritikavo M. Dubnikovas.

G. Nausėda pabrėžė, kad reikėtų aiškiai suprasti, jog vien „Sodros“ pensija senatvėje neišgelbės.

„Jis gali pinigus skirti kaupimui ir tokiu būdu daugiau pensijos susikaupti, bet pati pensijų reforma, sunku pasakyti, ar veda į teisingą pusę, nes mes nežinome, kokia dalis žmonių nuspręs vis dėlto teikti prioritetą einamajam vartojimui, palyginti su kaupimu. Jei dėl pakeitimų dar labiau skylėta sistema bus, nes dalis kaupiančiųjų atkris ir galvos, kad paprašys iš valdžios, tada nebus gerai. Nukentės kritinė masė kaupiančiųjų ir toliau palaikysime iliuziją, kad „Sodros“ pensijos juos išgelbės. Turime aiškiai pasakyti, kad „Sodros“ pensija neišgelbės ir jūs privalote pasirūpinti, kad dar bent tokia pati dalis turi ateiti iš kaupiamųjų fondų. Aišku, lengva pasakyti, kai kurie suduria galą su galu. Tačiau tie, kurie gali, turi atsidėti. Ar ši reforma sukuria tam reikšmingas paskatas? Manyčiau, kad nelabai“, – komentavo G. Nausėda.

Pensija gali augti lėčiau nei darbo užmokestis

Nuo šių metų sausio 1 dienos pensijos imtos indeksuoti. Tai reiškia, kad pensija didės tiek, kiek vidutiniškai didės visų dirbančiųjų atlyginimai Lietuvoje. Vadinasi, pensijų pokyčius lems ekonominė situacija Lietuvoje, o nebe politikų sprendimai. Jei nutiktų taip, kad ekonomika nebeaugtų, numatyta, kad atitinkamai pensijos mažinamos nebus.

„Bazinės pensijos indeksavimas toks įdomesnis šiuo atveju gaunasi, nes jei iki šiol buvo indeksuojama tuo dydžiu, kuris iš esmės ir lėmė pajamų surinkimą į „Sodrą“ ir atitinkamą iš jų išmokėjimą, tai darbo užmokesčio fondas. Nuo jo skaičiuojamos tam tikros „Sodros“ įmokos ir tai yra „Sodros“ šaltinis. Dabar kuomet bazinė pensija keliasi į valstybės biudžetą, tas ryšys išnyksta, bet indeksavimas išlieka.

Viskas priklausys nuo to, kaip kis tas darbo užmokesčio fondas ateityje. Jeigu indeksuojama bus pagal jį, tai, pavyzdžiui, jeigu dirbančiųjų skaičius nustos didėti, o artimiausiais metais mažės, gali nutikti, kad tai bus įtvirtinta pačiu indeksavimu, jog vidutinė senatvės pensija augs lėčiau nei auga vidutinis darbo užmokestis.

O susiklosčius kritinėms aplinkybėms, apskritai, tas indeksavimas gali nebeduoti jokio pliuso. Geroji žinia ta, kad bent jau niekas neturės teisės senatvės pensijos sumažinti, kaip kad kažkada buvo padaryta laikinai“, – sakė ekonomistas G. Nausėda.

Pensijų reformos pokyčiai

Pagal priimtas pataisas „Sodros“ sistema ir antroji pensijų pakopa bus atskirtos, todėl asmeninis kaupimas prisidedant valstybei taps tarsi priedu prie „Sodros“ mokamos senatvės pensijos.

Pensijų kaupimo pertvarkos planas nustato, kad kitąmet „Sodros“ pervedimai į antrosios pakopos fondus bus nutraukti, tačiau po 1 procentinį punktą sumažinus „Sodros“ įmoką ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą, gyventojams bus sudaryta galimybė šias lėšas skirti privačiam pensijų kaupimui.

Pertvarkant pensijų kaupimo sistemą atsisakoma 2 proc. „Sodros“ įmokų pervedimų į antrosios pakopos pensijų fondus ir nustatoma nauja kaupimo formulė (4+2). Įmoką sudarys 4 proc. nuo pensijų kaupimo dalyvio pajamų ir 2 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio lygio priemoka iš valstybės biudžeto. Po mokesčių konsolidacijos (kai atlyginimai „ant popieriaus“ išaugs) kaupimo procentai šiek tiek keisis ir kaupimo formulė bus tokia: 3 proc. nuo asmens atlyginimo ir 1,5 proc. valstybės parama nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio.

Įstatymuose įtvirtinama nauja dalyvių įtraukimo į papildomą pensijų kaupimą antrosios pakopos pensijų fonduose tvarka. Pagal priimtus pakeitimus nuo 2019 m. sausio mėn. visi dabartiniai kaupiantieji ir nekaupiantys iki 40 metų asmenys bus įtraukti į pensijų kaupimą su teise pasakyti „ne“. Į pensijų kaupimą įtrauktas asmuo iki įtraukimo metų birželio 30 d. galės informuoti pensijų kaupimo bendrovę apie atsisakymą dalyvauti pensijų kaupime. Jei atsisakymo per nustatytą terminą įtrauktas asmuo nepareikš, jis taps kaupimo dalyviu. Įtraukimo procedūra bus kartojama kas trejus metus iki 40 metų. Vyresni nei 40 metų ir nekaupiantys asmenys pensijų kaupime galės dalyvauti savanoriškai.


Rašyti komentarą...
V
Violeta
2018-07-02 18:13:27
Pranešti apie netinkamą komentarą
Nieko nesuprantu,bet labai bijau pasenti Lietuvoje...
Atsakyti
0

L
Lietuvis
2018-07-02 20:24:09
Pranešti apie netinkamą komentarą
Mes tuos pinigus sukauptus,matysim tiek, kaip ausį be veidrodžio
Atsakyti
0

j
jo
2018-07-02 21:56:50
Pranešti apie netinkamą komentarą
kIEK I KOJINE ISIKISIU, TIEK IR TURESIU, nereikia man jokiu kaupiamuju, nereikia, kad mano pinigais naudotusi kiti, ypac tie, kuriems kyla didelis ir nepasotinamas noras naudotis kitu uzdirbtais pinigais.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (11)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų