Edgaras Savickas, LRT.lt

Trečiadienį iš Klaipėdos jau 46 kartą išvyko traukinys „Saulė“. Vadintas Europą ir Kiniją jungsiančiu projektu šiandien geležinkelio vagonų sąstatą su plataus vartojimo prekėmis traukiantis lokomotyvas dažniausiai sustoja Kazachstane. Tačiau viltys ateityje pasiekti ir Kiniją nemiršta.

Pirmasis bandomasis traukinys iš Kinijos per Lietuvą į Europą paleistas dar 2011 metais. „Lietuvos geležinkelių“ Krovinių vežimo direkcijos Komercijos departamento direktorius Tomas Keršys sako, kad jo maršrutas driekiasi daugiau nei 10 tūkst. kilometrų.

„Vežimai tokiais dideliais atstumais reikalauja glaudaus bendradarbiavimo tarp visų projekto dalyvių – geležinkelio kompanijų, operatorių, logistikos įmonių. Per šiuos metus buvo išgrynintas visas pervežimo procesas, situacija rinkoje parodė, kad kol kas didesnę perspektyvą turi pervežimai tarp Lietuvos ir Kazachstano, kurie ir yra sėkmingai vykdomi“, – paaiškino jis.

REKLAMA

„Saulės“ operatoriaus „VPA Logistics“ geležinkelio operacijų padalinio vadovas Gintautas Kunickas sakė, kad traukinys kursuoja maždaug du kartus per mėnesį, nors pasitaiko ir intensyvesnių laikotarpių.

Jis nenorėjo atskleisti, kokios vertės kroviniai vežami konteineriuose, tačiau atsakė, kad juose dažniausiai gabenami įvairūs šveitikliai, dantų pasta, tabakas, kitos buityje naudojamos prekės, taip pat naudoti automobiliai arba jų dalys.

Statistikos departamento duomenimis, iš Lietuvos į Kazachstaną 2013 metais iš viso eksportuota prekių už kiek daugiau nei 1,5 mlrd. litų. Muilas, organinės paviršinio aktyvumo medžiagos, skalbikliai, tepimo priemonės, dirbtiniai vaškai sudaro apie 2,1 proc. šios sumos, o antžeminio transporto priemonės, išskyrus geležinkelio ir tramvajaus riedmenis, jų dalys ir reikmenys – net 23,3 proc.

Tuo metu į Kiniją Lietuva 2013 metais iš viso eksportavo prekių už 0,3 mlrd. litų.

Trukdo geopolitiniai klausimai

Paklaustas, kodėl Lietuvai nepavyksta išnaudoti „Saulės“ ir glaudžiau prekiauti su Kinija, G. Kunickas paaiškino, jog tam įtakos turi ir geopolitika. Esą mūsų santykiai su šia šalimi nuolat kinta, dažnai būna atsainūs.

Tiesa, jis pažymėjo, kad prekybos vystymo procesas nėra pamirštas ir tikimasi, jog ateityje bus pradėta prekiauti daugiau. Kol kas Kinija daugumą savo prekių į Europą atgabena per Baltarusiją.

T. Keršys irgi sakė, kad pirminė idėja išlieka tokia pati – sujungti reguliariu traukiniu Kiniją ir Europą. Tai ypač aktualu vykstant labai aktyviai vakarinių Kinijos regionų plėtrai.

„Deja, kaina išlieka pagrindiniu faktoriumi, todėl transportavimui iš Kinijos yra pasirenkamas jūrų transportas, o traukinių perspektyva – brangūs kroviniai, kuriuos reikia skubiai pristatyti į Europą.

REKLAMA

Kitas svarbus akcentas – partnerio pasirinkimas Kinijoje, kuris atliktų krovinių konsolidaciją. Šiuo metu aktyviai dirbama su stambiomis Kinijos logistikos kompanijomis „CRIMT“, „Sinotrans“, „Cosco“, „China Shipping“, kurios galėtų užtikrinti konteinerių surinkimą Kinijoje ir prijungimą prie „Saulės“ traukinio.

Kinijoje atidaryta Lietuvos geležinkelių atstovybė, kurios pagrindinis tikslas – ieškoti krovinių, kurie galėtų būti vežami Lietuvos geležinkeliais, atstovybei sudėliotos aiškios užduotys, todėl tikimės, kad jau artimiausiu metu pavyks įgyvendinti pirminę traukinio idėją“, – kalbėjo „Lietuvos geležinkeliai“ atstovas.

Maršrutas – naudingas

Kazachstano ambasados Lietuvoje atstovas Olzhas Toguzbajevas sakė, kad traukinys „Saulė“ tiek Lietuvai, tiek Kazachstanui yra labai naudingas. „Tai yra pagrindinė mūsų šalis jungianti linija“, – pažymėjo jis.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų