Mobingo aukomis tampa stipriausi

Lietuviai – kantrūs žmonės, tačiau kartais kantrybė tampa didele našta, mano Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentė Jolanta Vveinhardt. Pirmąją knygą Lietuvoje apie mobingo (gaujos puolimo) problematiką išleidusi ekspertė teigia, kad lietuviai psichologinį smurtą darbe linkę kentėti 4–5 kartus ilgiau nei Vakarų Europos šalių gyventojai.

Gal galėtumėte trumpai apibūdinti, kas yra mobingas?

Mobingas yra sisteminis puolimas, kai įmonės darbuotojai susimoko prieš vieną kolegą. Procese gali dalyvauti ne tik bendradarbiai, bet ir vadovai. Tokiais veiksmais siekiama, kad sumažėtų kolegos darbingumas arba kad šis tiesiog paliktų darbovietę. Pagrindinės priežastys, kodėl taip elgiamasi, dažniausiai yra pavydas ir nesveika konkurencija.

REKLAMA

Kaip pastebėti, kad kolega yra skriaudžiamas?

Kai mobingas labai ryškus, auka pradeda dažnai imti nedarbingumo pažymėjimą, suprastėja jo darbo rezultatai, jis daro akivaizdžių klaidų, galima pastebėti ir nuotaikų kaitą. Nustatyti mobingo egzistavimą tiesiog žvilgtelėjus neišeina – reikia stebėti, kalbėtis ir tirti. Juk gali būti, kad žmogus turi rimtų asmeninių problemų, kurios sukelia panašią reakciją kaip ir mobingas.

Ar mobingas kelia sveikatos problemų?

Taip, jis turi ir fizinių, ir psichologinių pasekmių. Tai būna ir skrandžio, ir kraujagyslių ligos ar nuovargis. Reikia labai gerai žinoti situaciją, kad būtų galima įrodyti, jog tai yra mobingas. Būtina žinoti, koks žmogus buvo prieš mobingo pradžią ir koks jam prasidėjus. Tiesiog reikia žinoti visumą.

Jolanta Vveinhardt (nuotr. asm. archyvo)

Ar tiesa, kad spaudimą labiau jaučia silpnesni žmonės?

Kategoriškai galiu pasakyti, kad apkalbami yra visi žmonės ir kenčia tikrai ne silpniausi. Be abejo, auka gali būti pasirinktas ir silpnas žmogus, tačiau tradiciškai aukomis pasirenkamos ryškios asmenybės, pralenkiančios kitus kompetencija, gal net perfekcionistai, siekiantys atlikti darbą geriau už kitus. Tokia padėtis susidaro, nes puolėjai yra priskiriami prie žmonių, neturinčių aukštos kompetencijos. Pastarieji neretai baiminasi dėl savo darbo vietos, todėl su kolega sąžiningais būdais kovoti negali ir renkasi nešvarius žaidimus.

Stiprūs žmonės vis dėlto nėra geležiniai. Mobingas trunka ilgą laiką, todėl net stipriausieji praranda kantrybę. Žmogus paprasčiausiai nebeatlaiko spaudimo, nes ilgainiui į procesą yra įtraukiama vis daugiau bendradarbių. Verta pabrėžti, kad didžiausias pavojus atsiranda, kai įtraukiamas ir vadovas. Tada auka nebegali įrodyti nekaltumo ir paneigti gandais apipintos informacijos.

REKLAMA

Gal galėtumėte apibūdinti mentalinį puolėjo paveikslą?

Tradiciškai tai būna mažai savimi pasitikintys žmonės, to neparodantys išoriškai. Puolėjai yra mažiau kompetentingi, dėl to stipriau įsikabinę į darbo vietą. Tai veidmainiški žmonės, linkę prisitaikyti. Vieni būna užsimaskavę ir veikia tyliai, kiti veikia ir puola atvirai. Tiesa, atviri puolėjai vertinami kaip ne tokie pavojingi. Labai pavojinga, kai bendradarbiai užsimaskavęsusidomėjimu išgauna informaciją, kurią paskui naudoja siekdami apšmeižti.

Kiek mobingo problema aktuali Lietuvoje?

Mano atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad Lietuvoje padėtis mobingo klausimu yra labai sudėtinga. Lietuviai labiau linkę kentėti spaudimą. Vakaruose tai trunka apie pusmetį, o mūsų šalies žmonės linkę kentėti 2–3 metus. Pasikalbėjusi su mobingo aukomis nustebau, kiek ilgai žmonės pasiryžę kentėti, kad išlaikytų darbo vietą. Ilgainiui mūsų stiprumas sukelia visokių sveikatos negalavimų.

Kokia užsienio šalių praktika, kovojant su mobingu?

Vakarų valstybėse yra atitinkama teisinė bazė, o kai kurios įstaigos turi atskirus konsultantus, padedančius spręsti su mobingu susijusias problemas. Labai svarbu, kad advokatai ir teisininkai būtų gerai susipažinę su šio reiškinio specifika. Lietuvoje dar visai neseniai sulaukdavau skambučių iš teisininkų, kurie klausdavo, ar galėčiau pasidalyti informacija apie įstatymus, ginančius mobingo auką.

Kaip, jūsų nuomone, reikėtų užkirsti kelią mobingui?

Deja, vieno vaisto nėra. Gal reikėtų pradėti nuo vadovo požiūrio. Jo nuomonė yra labai svarbi. Teko kalbėtis su verslininkais, kurie mobingą įvardijo kaip naudingą reiškinį. Tiesiog oda šiurpsta, kai įmonės vadovas pareiškia, kad mobingas yra labai geras dalykas, nes padeda atsikratyti nepageidaujamo darbuotojo. Kadangi šis išeina savo noru, nereikia mokėti išeitinių kompensacijų.

REKLAMA

Vienas veiksmas iš esmės nepadės sutvarkyti mobingo problemos, reikia elgtis kompleksiškai ir apgalvotai.

CV: Jolita Vveinhardt

2013 metais įsiliejo į Kanados mokslinio žurnalo „Business and management research“ redakcinę kolegiją.


Rašyti komentarą...
p
pritariu
2013-07-26 10:21:57
Pranešti apie netinkamą komentarą
mobingas musu salyje labai toleruojamas ir butent vadovai labai daznai buna jo inicijatoriais, kaip pazymi autore.O tas rodo, kad vadovai daznai ir yra ta silpnoji grandis, kurie prisilaizo iki virsuniu patys naudodami mobinga, t.y. konkurento pasalinima.Beje, ta matome ir valstybes esalonuose, o gaila...
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų