Žieminiams česnakams auginti reikėtų parinkti atvirą, saulėtą vietą. Tinkamiausios jiems vidutinio sunkumo priemolio ir priesmėlio, purios, turinčios daug organinės medžiagos dirvos. Netinka sunkios, supuolusios ir užmirkstančios. Česnakai labai jautrūs dirvos rūgštumui. Optimalus dirvos rūgštingumas pH – 6,0–7,5.
Sodinti česnakus galima po įvairių daržovių, tačiau geriausia jie auga po kopūstų, agurkų, geri priešsėliai – ankštinės daržovės, žieminiai javai. Negalima jų auginti po svogūninių daržovių, nepatartina po bulvių ir morkų. Žieminiai česnakai gali būti dauginami skiltelėmis, oriniais svogūnėliais ir sėjinukais.
Česnakai nemėgsta šviežio mėšlo, todėl tręšiama organinėmis trąšomis – gerai perpuvusiu mėšlu ar kompostu, maždaug 40–60 t/ha (jeigu priešsėlis nebuvo tręštas organinėmis trąšomis) įterpiama nuėmus priešsėlį. Žieminiams česnakams vidutinės mineralinių trąšų v.m. normos rudenį fosforo – 60–90 kg/ha ir kalio 80–120 kg/ha. Fosforo ir kalio trąšos įterpiamos prieš pagrindinį dirvos dirbimą.
Žieminiai česnakai sodinimui ruošiami likus 1–2 dienoms iki sodinimo. Pirmiausiai skiltelės išskirstomos. Skirstant labai svarbu nepažeisti dengiamojo skiltelės lukšto, nepalikti daug senos ropelės dugnelio, kuris trukdo įsišaknijimui.
Prieš sodinimą česnakų sodinamoji medžiaga ruošiama mirkant nuo 0,5 iki 4 valandų „Razormin“ (40–60 ml/10 litrų vandens) ir „Mimoten“ (30 ml/10 litrų vandens) tirpalų mišinyje. Šios trąšos užtikrins tvirtą šaknų sistemos vystymąsi, tuo pačiu paruoš augalus geram žiemojimui. Nematodų ir ligų prevencijai į paruoštą „Razormin“ 0,4–0,6% tirpalą galima pridėti beico. Jei skiltelės beicuojamos cheminiais beicais, mirkyti ne ilgiau kaip 0,5 val. Kalio permanganato 0,05% tirpale skiltelės mirkomos 1 parą.
Skiltelių įterpimo gylis žieminiams česnakams yra 6–8 cm. Dauginamosios medžiagos norma, sodinant mechanizuotai – 700–1200 kg/ha. Sodinama 45 cm tarpueiliais arba šiek tiek mažesniais ar didesniais, priklausomai nuo turimos technikos. Sodinant rankiniu būdu lysvėse, skiltelės sodinamos eilutėje kas 5–10 cm paliekant 20–30 cm tarp eilučių.
Rudenį pasodintus česnakus prasidėjus šalnoms patartina mulčiuoti. Mulčiuojama 2–3 cm sluoksniu durpėmis (apie 50 m3/ha), kapotais šiaudais, pjuvenomis. Mulčiavimo privalumai: gerina česnakų žiemojimą, pavasarį stabdo piktžolių dygimą, vasarą sulaiko dirvos drėgmę.
Pavasarį, pieš augalų sudygimą, purškiame pasėlius herbicidais nuo piktžolių. Česnakams dygstant (balandžio pradžioje) tręšiama azoto trąšomis. Pirmą kartą išberiama azoto – 30 kg/ha, praėjus maždaug 3 savaitėms po pirmojo tręšimo (augalams turint 3–5 lapelius) tręšiama papildomai azotu 30–60 kg/ha veiklios medžiagos, trąšas išbarstant ant dirvos.
Geresniam augimui ir būsimo derliaus kokybei užtikrinti česnakus rekomenduojama papildomai tręšti trąšomis praturtintomis mikroelementais, augalinės kilmės laisvomis amino rūgštimis, jūros dumbliais, fitohormonais bei biostimuliatoriais. Tręšiant per lapus vandens kiekis neturėtų būti mažesnis kaip 200 l/ha.
Česnakams turint 3–5 tikruosius lapelius (balandžio pabaigoje) juos papildomai tręšiame purškiant per lapus „Razormin“ (0,2–0,4 l/ha) ir „Nutrivant Plus“ (0,5–1 kg/ha) trąšomis.
Augalams suformavus 5–6 tikruosius lapelius (gegužės mėn.) purškiame per lapus „Microcat Zn Mn“ (0,5 l/ha), „Fitomare“ (0,5 l/ha) ir „Nutrivant Plus“ (0,5–1 kg/ha) trąšų mišiniu.
Augalams formuojant ropeles (birželio mėn.), česnakai papildomai tręšiami purškiant per lapus „Kelik K“ (0,5 l/ha) ir „Aminocat 30%“ (0,5 l/ha) trąšų mišiniu. Česnakų ropelės sukaupia daugiau maisto medžiagų, būna geresnės maistinės kokybės.
Česnakams augant, formuojant ir brandinant ropeles, augalai purškiami nuo ligų ir kenkėjų.
Profilaktikai nuo tokių kenkėjų, kaip česnakinė musė, tripsai, augančius česnakus jau nuo gegužės pradžios kas 10–14 dienų rekomenduojama purkšti biologiniais produktais „Oleorgan“ 0,3% arba „Konflic“ 0,3% tirpalu. Nupurkštų augalų pakinta tiek kvapinės, tiek skoninės savybės, kurios gali nepatikti minėtiems kenkėjams ir jie tiesiog vengs jūsų pasėlio.
Padidinti česnakų atsparumą nuo kekerinio puvinio, kuris yra vienas iš žalingiausių ligų, padės reguliarus tręšimas purškiant per lapus arba laistant (mažesniuose plotuose) skysta organine 0,3% „Mimoten“ trąša. Šių biologinių produktų–trąšų normos yra nuo 0,5 iki 1,5 l/ha. Purškiant svarbu, kad tirpalas gerai padengtų apdorojamų augalų paviršių.
Nerekomenduojama purkšti karštą dieną, kai oro temperatūra viršija 25 laipsnius, stipriai šviečiant saulei. Labai svarbi šių produktų savybė ta, kad augalai gali būti apdorojami prieš pat derliaus nuėmimą.
Geriausiai augalų apsaugai nuo ligų ir kenkėjų taikyti chemines ir biologines priemones, jas kaitaliojant tarpusavyje – turėsime švaresnę ir saugesnę produkciją.
