REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kavinės ir restoranai grasina masiniais bankrotais, o mokyklose ir darželiuose vaikai esą turės mokėti kur kas brangiau už maitinimą – pasibaigus pridėtinės vertės mokesčio lengvatai maitinimo įstaigoms ir mokesčiui pakilus iki 21 proc. vietoje buvusių 9-ių, maitinimo įstaigos jau kelia kainas. Už maistą plačiau atverti pinigines teks ir moksleivių, ir darželinukų tėvams. Ugdymo įstaigų maisto gamintojai tvirtina neturintys kitos išeities – tik kelti kainas.

Kavinės ir restoranai grasina masiniais bankrotais, o mokyklose ir darželiuose vaikai esą turės mokėti kur kas brangiau už maitinimą – pasibaigus pridėtinės vertės mokesčio lengvatai maitinimo įstaigoms ir mokesčiui pakilus iki 21 proc. vietoje buvusių 9-ių, maitinimo įstaigos jau kelia kainas. Už maistą plačiau atverti pinigines teks ir moksleivių, ir darželinukų tėvams. Ugdymo įstaigų maisto gamintojai tvirtina neturintys kitos išeities – tik kelti kainas.

REKLAMA

Ar valdžia padarė klaidą didindama PVM maitinimo paslaugoms? Kaip elgsis verslininkai ir ar realu sulaukti pagalbos iš valdžios? Diskusija „Dėmesio centre“ – pirmadienį 19.30 val. per TV3.

Laidoje dalyvauja – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė, „Amber food“ vadovas, Viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas Gediminas Balnis, Verslininkė, restoranų tinklų „Jurgis ir drakonas“, „Brooklyn brothers“ vadovė Odeta Bložienė ir Ugdymo įstaigų maisto gamintojų asociacijos prezidentė Eurika Turonienė. 

REKLAMA
REKLAMA

Aibė iššūkių

Laidos vedėjas Edmundas Jakilaitis pastebi, kad maitinimo paslaugų sektorius šiemet susiduria su aibe iššūkių: panaikinta PVM lengvata, padidėjo minimalus darbo užmokestis, padidėjo akcizas ir sumažėjo vartojimas. 

REKLAMA

Pasak restoranų tinklų „Jurgis ir drakonas“, „Brooklyn brothers“ vadovės Odetos Bložienės, tai yra sudėtinga situacija.  

„Viskas, ką išvardijote, yra situacija, su kuria susiduriame. Tai yra skolos nuo pandemijos laikų, kurios ne iki galo grąžintos. Jos buvo atidėtos, o kodėl jos buvo atidėtos – verslas siekė išlaikyti darbo vietas, nes didžioji dauguma elgėsi socialiai atsakingai. Maksimalus [skolų išmokėjimo] terminas yra 5 metai. Tos skolos niekur nedingo, jas reikia grąžinti kiekvieną mėnesį ir šiandieną pasirodė žinia, kad yra virš 2,5 tūkst. įmonių, kurios turi paskolas „Sodrai“. Tai yra viena dalis. 

REKLAMA
REKLAMA

Kita dalis yra neapibrėžtumas tarp gyventojų ir sumažėjęs vartojimas. Nes tikriausiai visų aplinkoje yra nesaugumas dėl karo ir panašiai, ką mes ir matome visada ekonomikos recesijos pradžioje ar jau nuosmukyje: net jei atlyginimai didėja, bet santaupos auga. Tai reiškia, kad yra mažinamas vartojimas. Ir kuomet santaupos auga, visada vartotojų lūkesčiai blogėja, nes jie nežino, kas bus: ar aš turėsiu tą patį atlyginimą? Ar aš turėsiu santaupų pasikeitus situacijai? Tai visos šitos aplinkybės: skolos, vartotojų lūkesčių pasikeitimas ir visų kitų kaštų augimas“, – teigia verslininkė. 

Šiais metais, kaip teigia O. Bložienė, teko uždaryti du jos valdomus restoranus. 

„Turbūt žiūrint iš aplinkos ir kaiminystės, neatrodo, kad mes esame vieninteliai tokie. Nes tų restoranų uždarymų kiekvieną dieną matome. Ir ko anksčiau nebūdavo ir ką mačiau šiandieną važiuojant į laidą, tai du restoranų pardavimo skelbimus. Bando žmonės kažkaip atsikratyti šio verslo ir bent kažkokius pinigus atgauti“, – kalba O. Bložienė. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Patiria nuostolius

„Amber food“ vadovas Gediminas Balnis, valdantis 60 restoranų, teigia, kad pernai 80 proc. restoranų dirbo pelningai, o šiemet toks pats procentas patiria nuostolius. 

„Net ir nedidinant pridėtinės vertės mokesčio, tai yra tokia situacija, kad pati duobė, net ir ekonomistai tą prognozavo, ir prie tos duobės dar gauną tokią dovanėlę, kurią, aišku, mes kaip ir žinojome, kad bus tas padidintas PVM, mes visus praėjusius metus tam ruošėmės. Bet kiek teko kalbėti su mažais, tai jau pirmą PVM sumokėti vasario 25 dieną jau daug kam sunku“, – teigia G. Balnis. 

Augant PMV, auga ir kainos. Kas laukia mokyklų valgyklų? Ugdymo įstaigų maisto gamintojų asociacijos prezidentė Eurika Turonienė teigia, kad situacija sudėtinga. 

REKLAMA

„Mokyklos veikia ribotų kainų rinkoje. Mes nesame laisvi pasikelti kainas atitinkamai padidėjus žaliavų savikainai. Pas mus yra ilgalaikės sutartys, kuriose apibrėžtos ir kainos. Tame tarpe ir nemokamo maitinimo vaikai, kuriems šiandien dienai skiria 2,40 euro, kad būtų galima nupirkti produktus pietums. Ir šita kaina, kurią savivaldybė skiria per visą pandeminį laikotarpį, tarkim nuo lengvatos suteikimo, pakilo gal tik 10 procentų, tai visą tą laikotarpį vien tik žaliavų savikaina kilo tarp 40-50 procentų. Iš tos [savivaldybės skiriamos sumos] mes dar turime sumokėti PVM. 

Kad vaizdžiau įsivaizduotume, pateiksiu Vilniaus lopšelio-darželio atvejį, kur mokami 2,53 centai, kad vaikai būtų pamaitinti 3 kartus dienoje. Ir į tą sumą turi įeiti maisto transportavimas ir dar sumokėta PVM“, – sako E. Turonienė.

REKLAMA

PVM grįžo į priešpandeminį lygį

Visgi Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė teigia, kad PVM neaugo, o grįžo į priešpandeminį lygį, o tai buvo neišvengiama. 

„Bendras PVM politikos reguliavimas galioja visiems. Visi žinojo, kad pandemijos laikui laikinai buvo priimtas šis sumažinimas ir tikrai nesutinku su tuo teiginiu, kai bandoma pasakyti, kad tai yra mokesčių didinimas. Ne, tai yra grįžimas į tas ribas, koks mokestis buvo nustatytas. Taip, buvo pratęsta, tai kita istorija yra. 

Bet 21 procentą iki pandemijos ir dabar grįžome iki 21 procento. Tai turėjome šią priemonę ir ji veikė. Matome, kad sektorius jau atsigavęs, ir tai matėme jau ankstesniuose rodikliuose. Versle, matyt, visokių atvejų yra. Vieni pastebim užsidarančius restoranus, aš šiandien, eidamas nuo Lukiškių iki Seimo, matau, kad vienam lange jau įsikurs maitinimo įstaiga. Tai, matyt, visokiausių procesų vyko ir vyksta“, – pastebi M. Lingė. 

Visą diskusiją laidoje  „Dėmesio centre“ žiūrėkite vaizdo įraše viršuje.

tv3.lt

Ši savanaudžių impotentų valdžia ant tiek neturi kompetencijos kokybiškam valstybės valdymui, kad kone kiekvienas jos priimtas ekonomikos gerinimo/gelbėjimo sprendimas kerta liaudžiai kaip kirvis. Užuot ieškoję pinigų pas tuos, kurie jų net nesuskaičiuoja, jie eina lengvesniu keliu ir mokestine našta plaka plačiąją liaudį.
Darželiai ir mokyklos ne įmones turi samdyt kurios veža maistą, o turėt savo virtuvę ir savo virėjas.
Jums vyriausybė tiesiai šviesiai sako pasiimkit savo vaikus ir važiuokite gyventi į užsienį nes jus mums nereikalingi o reikalingi mums belarusai, nes dalis jų labai turtingi jie perka naujos statybos bustus, jie neša pinigus į privačias klinikas jie čia išleidžia daug pinigų ir už tai mes juos labai gerbiame, o kita dalis belarusų aria nuo ryto iki vakaro mūsų verslininkų labui už 500-700 eurų. Tai va, kuo daugiau jūsų išvažiuos tuo daugiau mes galėsime įsivežti į jūsų vietą belarusų. Šiuo metu jų 250.000 iki metų pabaigos bus 330.000 ir jiems reikia kažkur gyvent
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų