Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Vilniaus „Vyčio“ gimnazijoje prieš mokslo metų pradžią dar pluša darbininkai. O mokyklos direktorė tebeieško dviejų mokytojų – istorijos ir geografijos, pastarojo laikinai, kol mokytoja grįš iš motinystės atostogų.
„Laikinumas yra ta aplinkybė, dėl kurios mokytojai nenori ateiti į tokią laikiną poziciją“, – teigė Vilniaus „Vyčio“ gimnazijos direktorė Jolita Marcinkevičienė.
Bando mokytojus „užsiauginti“
Daugiau mokytojų šiai gimnazijai prireikė, nes nuo rugsėjo padaugės mokinių. Kelis trūkstamus mokytojus susirado, bet ramybės nepadaugėjo – mokytojų šalyje trūksta, todėl bet kurią dieną direktorė gali išgirsti, kad kurį nors mokytoją perviliojo kita mokykla. „Vyčio“ gimnazija stengiasi ne pervilioti, o užsiauginti mokytojus.
„Mes priėmėme labai daug studentų į praktiką, priėmėme virš 35 studentų 4 kurso, 3 kurso. Dalis pedagogų būtent mūsų užsiauginti“, – teigė Vilniaus „Vyčio“ gimnazijos direktorė J. Marcinkevičienė.
Tačiau ne visi praktikantai tinkami mokytojo darbui.
„Kai kurie iš jų neturi mokytojui reikalingų savybių, netgi iškalbos, kuri būtina mokytojui, irgi jiems trūksta“, – teigė Vilniaus „Vyčio“ gimnazijos direktorė J. Marcinkevičienė.
Labiausiai reikia matematikos mokytojų
Visoje šalyje mokyklos, anot švietimo, mokslo ir sporto viceministro, vis dar ieško beveik pustrečio šimto mokytojų. Anot Užimtumo tarnybos, labiausiai trūksta matematikos mokytojų – net 21. Mokyklos ieško 14 lietuvių kalbos mokytojų, vienuolikos pradinių klasių mokytojų dalykininkų. Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius situacijos nedramatizuoja.
„2025 metais tokiu metu trūko 458 mokytojų, o 2024-aisiais trūko 650. Tai mokytojų trūkumas vis mažėjantis“, – tikino švietimo viceministras J. Petkevičius.
„Tos neužimtos laisvos darbo vietos, ar du, ar keturi, ar šeši šimtai, iš esmės jos nieko neparodo. Pagrindinį trūkumą dengia mokytojai dirbdami virškrūvius, dirbdami pusantro etato, kai kur ir dviem etatais. Tas trūkumas dažnai užslėptas“, – aiškino Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vadovas Andrius Navickas.
Net jei mokyklos neras trūkstamų mokytojų, anot viceministro, pamokos turės vykti.
„Paprastai mokyklos trūkstamas vietas dengia iš kitų mokytojų, didindami jiems etato krūvio dalį“, – teigė švietimo viceministras J. Petkevičius.
„Tikrasis poreikis turbūt gali paaiškėti ilgesniuoju laikotarpiu, kai nebebus iš ko dangstyti, vyresni kolegos tiesiog nedirbs didesniais krūviais“, – tikino Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vadovas A. Navickas.
Jaunimas nesiveržia studijuoti pedagogikos
Kai kur, ypač rajonuose, nuo visiškos katastrofos apsaugo tebedirbantys pensininkai, o jaunimas, pavyzdžiui, studijuoti pedagogikos į Vytauto Didžiojo universitetą nesiveržia.
„Šiais metais priėmimas į matematikos specializaciją yra šiek tiek suprastėjęs, 10 asmenų pasirašė studijas be papildomo priėmimo. Fizikos vienas, chemijos, bijau pameluot, ar trys, ar keturi, biologijos panašūs skaičiai“, – teigė Švietimo akademijos vicekancleris Mindaugas Nefas.
„Jauni mokytojai matom nesiveržia į mokyklas, jeigu ir ateina, pabandę tą duoną, pamato, kad ji nėra saldi, didelės klasės, vaikai, tėvai reiklūs, dažnai susiduriam ir su vadovų nekompetencija“, – pasakojo Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vadovas A. Navickas.
Mokytojas gali tikėtis 1600 eurų „į rankas“ algos
Anot pedagogų, rinktis mokytojo specialybės neskatina ir mažos algos.
„Atėjęs į mokyklą mokytojas gali tikėtis 1600 eurų į rankas“, – teigė Švietimo akademijos vicekancleris M. Nefas.
„Tai yra šalies vidurkis, bet buvo įsipareigojimas 30 proc. didesnis negu šalies vidurkis. Kodėl tai, ką mes sutarėme, įsipareigojome, niekaip negalime įgyvendinti“, – stebėjosi Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vadovas A. Navickas.
Viena paguoda – vis daugiau kitų profesijų žmonių siekia persikvalifikuoti į mokytojus.
„Į profesines pedagogikos studijas sulaukėme, nepabijokim to žodžio, anšlago, beveik 600 norinčių studijuoti, o vietų buvo skirta nemokamų 130“, – teigė Švietimo akademijos vicekancleris M. Nefas.
Kitų profesijų paragavę žmonės dažnai turi aukštąjį išsilavinimą ir mokosi vos metus dvejus ir į mokyklą ateina labiau motyvuoti.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
