Nueinanti Skvernelio Vyriausybė verslui ir mokslui suplanavo skirti 50 mln. eurų

Darbą baigianti Sauliaus Skvernelio Vyriausybė suplanavo verslui ir mokslui skirti 50 mln. eurų, kad šie galėtų efektyviau dalyvauti Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Europos horizontai“.

Iniciatyva „Programos „Europos horizontas“ akceleravimas“ numatyta skatinti mokslo pažangą ir bendradarbiavimą su verslu. Ji, kaip teigia rengėjai, startuotų tik gavus Europos Komisijos (EK) patvirtinimą, jog finansavimui galima naudoti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšas. Ji trečiadienį Vyriausybės sprendimu įtraukta į DNR planą.

Kaip BNS sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Valdemaras Razumas, ši priemonė atsirado dėl per menko Lietuvos mokslo ir verslo įsitraukimo į ankstesnę septynerių metų trukmės „Horizontas 2020“ programą.

„Lietuvos įmoka į „Horizonto 2020“ programą, kaip Europos Sąjungos narės, buvo daugiau negu 200 milijonų eurų, mums pavyko susigrąžinti per projektines veiklas, teikiant paraiškas mūsų institucijoms apie 90 milijonų. Tai rodo, kad faktiškai Lietuva šitoje programoje buvo kitų Europos Sąjungos valstybių donorė“, – sakė V. Razumas.

Todėl ši priemonė, pasak jo, skirta pasirengti naujam ES finansavimo periodui 2021-2027 metais.

„Europos horizontų“ biudžetas dar nėra galutinai patvirtintas, bet turėtų siekti apie 80-90 mlrd. eurų. 

Finansuos mokslinę veiklą

Viceministras sakė, kad iš Vyriausybės suplanuotų 50 mln. eurų būtų finansuojami moksliniai tyrimai ir eksperimentinės plėtros projektai, kurių tematikos atitinka „Europos horizontų“ numatytas programas.

„Tai būtų tokios priemonės kaip sveikata, aplinka, maistas, bioekonomika ir panašiai. Tai būtų moksliniai projektai. Būtų skatinama parengti projektą, kuris atitiktų būsimus Europos Komisijos kvietimus“, – vardijo V. Razumas. 

Plane nurodoma, kad bus skatinamos mokslinės publikacijos ir straipsniai, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektai, būtų sukurta jiems skirta paskolų sistema, ketinama remti naujų patentų registravimą, finansuoti universitetų ir institutų mokslininkų grupes.

REKLAMA

Taip pat numatyta padėti kurtis vadinamoms pumpurinėms įmonėms, kurios rinkai siūlytų universitetuose sukurtą intelektinę nuosavybę, skatinti inovatyvių produktų ar paslaugų kūrimą rinkai.

Be kita ko ketinama siekti, jog EK dotacijos Lietuvos atstovų projektams įgyvendinti pagalprogramą „Europos horizontas“ siektų 60 proc. vertinant santykį su nacionaliniu įnašu.

Vienas iš tikslų – užsisakyti mokslines duomenų bazes trims metams, kurios, anot V. Razumo, yra pagrindas ruošiant bet kurią paraišką, nes leidžia mokslininkams išsamiai ir tiksliai susipažinti su įvairių tyrimų rezultatais pasaulyje.

„Numatyta iš šių lėšų finansuoti ir mūsų institucijų konsultacijas su užsienio konsultantais ekspertais, kurie turi patirties, kaip reikia rengti projektus, kaip teisingai akcentus sudėlioti, kokius numatyti prioritetus“, – sakė jis.

Planuojama remti kontaktinius asmenis, gaunančius informaciją apie būsimus kvietimus ir pasirengimą EK kvietimams dėl paraiškų – jie iki šiol dirbdavo tik dalimi etato ir negalėdavo skirti tam viso laiko.

„Planuojame juos finansuoti visu etatu, kad jie užsiimtų kontaktais su EK, operatyviu informacijos perdavimu institucijoms“, – sakė V. Razumas. 

Parama vėluos metus

Pati „Europos horizontų“ programa startuos jau kitąmet, tačiau Vyriausybė pirmąją 16 mln. eurų injekciją programos spartinimui suplanavo tik 2022-aisiais, o kai kurie tikslai užsibrėžiami tik iki 2028-ųjų.

Anot V. Razumo, DNR planas šiek tiek atsiliko nuo ES planų, bet Lietuva su savo projektais galėtų prisijungti ir vėliau.

„Programa tęsis septynerius metus, tad baimės, kad jei iš karto nepradėsime dalyvaut, nebus pasiekti pagrindinei tikslai, nėra, tas terminas nėra kritinis. Taip, tiesiog nespėta, tiesiog DNR planas šiek tiek atsilieka nuo grafiko“, – teigė jis.

REKLAMA

Pagal šią programą numatyta įsteigti mokslo pareigūnų pareigybes Ekonomikos ir inovacijų, Žemės ūkio, Aplinkos ir galbūt kitose ministerijose bei žinybose, kad ir pačios ministerijos aktyviau dalyvautų ES programoje. 

Visą pasirengimą koordinuos Mokslo inovacijų ir technologijų agentūra, projektus konkurso būdu atrinkinėti padės Lietuvos mokslo taryba.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų