Griežtins reikalavimus ūkininkams: dalis išmokų atiteks kovai su klimato kaita papildyta 21.27 val.

Europos parlamentas apsisprendė griežtinti reikalavimus ūkininkams dėl aplinkosaugos – penktadienį jie numatė, jog bent 30 proc. Europos Sąjungos (ES) ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų turi būti numatyta kovai su klimato kaita.

Traktorius (nuotr. stop kadras)

Po balsavimo penktadienį Europos parlamentas galės pradėti derybas su ES šalių ministrais, kurie šią savaitę apsisprendė aplinkosaugai skirti 20 proc. tiesioginių išmokų.

Europarlamentarai taip pat ragina valstybes skatinti ūkininkus bent dešimtadalį savo žemės valdų skirti biologinei įvairovei naudingam kraštovaizdžiui kurti, pavyzdžiui, gyvatvorėms, vaisių nevedantiems medžiams ir tvenkiniams, pranešė Europos Parlamento biuras Lietuvoje.

Jie taip pat sieks, jog bent 35 proc. šaliai numatyto kaimo plėtros biudžeto būtų skirta visoms su aplinkosauga ir klimatu susijusioms priemonėms.

Dauguma Lietuvos europarlamentarų penktadienį balsavo už didesnius ūkininkų įsipareigojimus aplinkosaugai naujoje finansinėje perspektyvoje.

Už pakeitimus balsavo Juozas Olekas, Petras Auštrevičius, Vilija Blinkevičiūtė, Rasa Juknevičienė, Andrius Kubilius, Aušra Maldeikienė, Liudas Mažylis, Valdemaras Tomaševskis ir Viktoras Uspaskichas. Prieš – Bronis Ropė ir Stasys Jakeliūnas. 

Europarlamentaras J. Olekas teigia, jog pakeitimai paskatins jaunus ir smulkius ūkininkus, be to, bus didinamas dėmesys aplinkosaugai. Tuo metu B. Ropė teigia, jog didesni įsipareigojimai nedera su mažėjančia parama. 

REKLAMA

„Yra gerų dalykų priimta, jauniesiems ūkininkams skirti bent 4 proc. paramos, smulkiems ir vidutiniams – bent 6 procentus. Tai labai svarbu Lietuvos kaimo palaikymui ir jaunimo išlaikymui“, – BNS sakė J. Olekas.

„Maksimalių išmokų apribojimas nuo 60 iki 100 tūkst., kuris priimtas, jis irgi leis tam tikrą dalį lėšų palikti jauniems ir kitiems smulkiems, leis išlaikyti socialinės atskirties kaime nedidėjimą, o gal net ir mažėjimą“, – pridūrė jis. 

J. Olekas teigė nusivylęs, kad nepavyko pasiekti tiesioginių išmokų suvienodinimo, tačiau teigė, jog didžioji dalis pakeitimų yra teisingi.

Tuo metu B. Ropė pabrėžia, jog naujoje finansinėje perspektyvoje bendrosios žemės ūkio politikos finansavimas Lietuvai mažėja 5 proc., todėl didesni įsipareigojimai ūkininkams taps našta.

„Su mažesniais pinigais žemdirbiai turės pagaminti daugiau, kokybiškiau ir daugiau laikantis gamtosauginių reikalavimų, niekas jiems už tai nesiruošia kompensuoti. Tai reiškia, kad turės sumokėti vartotojas arba pritrūks produktų, kito kelio nelieka“, – BNS penktadienį sakė B. Ropė.

Pasak jo, žemdirbiai bus priversti didinti žaliavos kainą, tačiau perdirbėjams ar prekybininkams nesutikus jos mokėti, žemdirbiai ilgainiui atsisakys ūkininkauti.

„Vienus metus galima nuostolingai pardavinėti, dar vienus, o paskui tiesiog atsisakyti ūkininkauti. Arba europiniai produktai brangs, arba mes valgysime mažiau kokybiškus neeuropinius produktus, galbūt ukrainietiškus arba iš Brazilijos, Pietų Amerikos ir kitų šalių“, – sakė europarlamentaras.

REKLAMA

Be kita ko, europarlamentarai balsavo už tai, kad metinės tiesioginės išmokos, viršijančios 60 tūkst. eurų, būtų laipsniškai mažinamos, taip pat būtų nustatytas 100 tūkst. eurų jų limitas. Prieš šį sumažinimą ūkininkai turės galimybę iš bendros sumos išskaičiuoti 50 proc. savo su žemės ūkiu susijusio uždarbio.

Anot europarlamentarų, bent 6 proc. valstybei skirtų tiesioginių išmokų turėtų būti panaudotos smulkiems ir vidutiniams ūkininkams remti, o jei ši dalis viršija 12 proc., išmokų sumos ribojimas turėtų būti neprivalomas. Be to, jauniesiems ūkininkams remti turėtų būti skiriama bent 4 proc. tiesioginių išmokų biudžeto.

Parlamentas taip pat siekia sugriežtinti sankcijas už pakartotinį ES reikalavimų, pavyzdžiui, dėl aplinkos ar gyvūnų gerovės, nesilaikymą. Tai ūkininkams turėtų atsieiti 10 proc. jų teisių į išmokas – dvigubai daugiau nei dabar. 

Dabartinės bendrosios žemės ūkio politikos taisyklės baigs galioti šių metų pabaigoje. Jas turėtųpakeisti pereinamosios taisyklės, galiosiančios tol, kol Parlamentas ir Taryba susitars ir patvirtins naujas. Tikimasi, kad jos galėtų įsigalioti nuo 2023 metų.


Rašyti komentarą...
i
inexcas
2020-10-24 15:59:27
Pranešti apie netinkamą komentarą
LEÈXI.ŇÈT - nuostabi paažinčių svetаinė suаugušięms, norintiеms sūsirasti partnėrį, nоrintiеms pašimylеti
Atsakyti
0

e
earmasob
2020-10-25 00:58:03
Pranešti apie netinkamą komentarą
LEÈXI.ŇÈT - nuostabi pаžinčių svetаinė suąugusiems, nоrintiems sūsirаsti paartnеrį, nоrintiems pаšimylęti
Atsakyti
0

S
Saulius
2020-11-14 14:27:06
Pranešti apie netinkamą komentarą
Durniu banda visos europos ukininkus nori zlugdyti kaip galima zmogu versti dirbti uz dyka tai kam tada jie daro investicijas i zeme i technika kazkam is to bus nauda bet tik ne tiems dirbantiems zmonems
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (8)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų