Mačiulis: nedarbą augino ir valstybės darbo paieškos išmoka

Užimtumo tarnybai skelbiant, jog oficialus nedarbas per karantiną išaugo dėl atleistų iš darbo žmonių ir mažesnio sezoninio darbo poreikio, ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad oficialūs skaičiai neatspindi realios situacijos – anot jo, darbo rinka jau grįžo į ikikrizinį lygį, o nedarbą birželį padidino žmonės, norintys gauti vienkartinę darbo paieškos išmoką.

Nerijus Mačiulis (Fotodiena/Justinas Auškelis)

Užimtumo tarnybos duomenimis, liepos 20 dieną šalyje buvo 220,7 tūkst. darbo neturinčių žmonių arba 12,8 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų. Kovą registruotas nedarbas siekė 9,3 procento.

Tarnybos vadovė Inga Balnanosienė sako, kad nedarbas auga dėl sudėtingos šalies ekonominės situacijos, be to, rodikliui įtakos turi šiųmetinę vasarą mažesnis darbuotojų poreikis.

„Situacija yra reali, nes mes neregistruojame žmonių, kurie dirba. Kitomis vasaromis būdavo gana didelė sezoninių darbų pasiūla paslaugų, viešojo maitinimo srityse, tačiau šiemet šiame sektoriuje darbo vietų skaičius yra mažesnis, todėl tie žmonės, kurie įprastai vasaromis dirbdavo, šiemet jiems pasiūla yra sumažėjusi, tai reiškia, kad jie registravosi Užimtumo tarnyboje“, – BNS sakė I. Balnanosienė.

„Kita dalis yra studentai, kurie bet kokiu atveju ateina vasarą į tarnybą, (...) grįžta ir tie, kurie dirba sezoninius darbus užsienyje – uždarytos sienos, ribojamas mobilumas, kitose šalyse ribotos darbo rinkos turi įtakos, ypač nekvalifikuotiems žmonėms. Aišku, ir atleidimai iš įmonių, kurios sumažino darbuotojų skaičių dėl veiklos perspektyvų“, – pridūrė ji.

REKLAMA

Banko „Swedbank“ ekonomistas N. Mačiulis sako, kad oficialus nedarbas šiuo metu labiau rodo, ne kiek yra negalinčių rasti darbo, o kiek yra norinčių gauti 200 eurų darbo paieškos išmokas, nes tarnyboje pradėjo registruotis ir kiti, jau seniai darbo neturėję žmonės. 

Ekonomisto teigimu, realesnę situaciją atspindi „Sodros“ duomenys – pasak jų, nuo kovo 1 iki birželio 1 dienos samdomų darbuotojų sumažėjo 26 tūkst., o nuo birželio 1 iki liepos 15 dienos – padidėjo 26,5 tūkstančio.

„Tai iškalbinga statistika, rodanti, kad darbo vietos pasibaigus karantinui yra sparčiai kuriamos ir užimtumas sugrįžta į prieš krizę buvusį lygį. O Užimtumo tarnyboje registruotas nedarbo lygis išaugęs dėl to, kad birželio viduryje atsirado laikina darbo paieškos išmoka ir ji paskatino registruotis tuos asmenis, kurie anksčiau buvo neaktyvūs darbo rinkoje“, – BNS sakė N. Mačiulis.

Pasak jo, darbo rinkos „sveikatą“ rodo ne tai, kiek yra užsiregistravusiųjų tarnyboje, o kiek sukurta darbo vietų ir pasamdyta darbuotojų.

Tuo metu I. Balnanosienė teigia, jog darbo paieškos išmoka nedarbo rodiklį augino vos 0,2-0,3 punkto. 

„Darbo paieškos išmoka turi svertą, bet nedidelį. Tikrai nemanyčiau, kad čia yra didelis padidėjimas. Tie žmonės, kurie yra neaktyvūs darbo rinkoje, aišku, registravosi, bet nežiūrėkime į tai kaip į blogą dalyką, reikia galvoti apie tai, kad tie žmonės pagaliau nebe šešėlyje ir kad net jei jų dalis suaktyvės, tai bus absoliutus mūsų valstybės laimėjimas, nes niekada iki jų valstybė neprieidavo“, – sakė tarnybos vadovė. 

Jos duomenimis, iš 220,7 tūkst. darbo neturinčių žmonių prašymus išmokai gauti pateikė apie 106 tūkst. 


Rašyti komentarą...
J
J0
2020-07-25 14:43:53
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kam dirbt jeigu valstybe augina pasalpiniu vaikus ir pasalpinius ir tures islaikyt ligi mirties ju vaikai taip pat bus pasalpiniai nes temato tik toki gyvenima keikiam tarybinius laikus bet ar tuomet budavo pasalpiniu visi buvo idarbinti pijokai isgydyti o dabar pasalpos pasalpos pasalpos daugiau nieko
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų