Automobilių taršos mokestis kerta per pinigines – aiškėja, kiek lietuviai sumoka

Automobilių taršos mokestis, pradėjęs galioti nuo liepos 1-osios dienos, tuština lietuvių pinigines. Vidutiniškai lietuviai pakloja nuo 90 iki 150 eurų. Tiesa, pati mokestinė pradžia daliai vairuotojų sukėlė tikrą galvos skausmą dėl netinkamai įvertinto CO2 kiekio, specialistai taip pat pabrėžia, kad dabartinis mokestis automobilių savininkų įpročių gali ir nepakeisti, todėl dyzelinės transporto priemonės išliks populiarios.

Liepą pradėjus rinkti taršos mokestį, automobilių savininkai pradėjo piktintis, kad kai kurių transporto priemonių „Regitros" duomenų bazėje nėra, o registruojant galima sulaukti didelės taršos mokesčio sumos.

Štai visai neseniai buvo išgirsta šiauliečių istorija, kai šie nusipirko hibridinį „Volvo V60“ automobilį, tačiau, nuvykę į „Regitrą“, nustebo sužinoję, kad jiems už elektra ir dyzeliu varomą automobilį teks mokėti tiek pat, kaip už paprastą dyzelinį – 120 eurų.

„Regitros“ atstovas pripažįsta, nesklandumų tikrai buvo, todėl teko atlikti individualias mokesčio skaičiavimo korekcijas.

„Vienas toks atvejis išsisprendė. Kaip tik buvau susisiekęs su tais žmonėmis, kurie registravo tą automobilį, kur mes lyg ir skaičiavome pagal dyzelinį, kadangi lygiaverčių transporto priemonių registre tuo metu nebuvo, bet kol vyko tas mūsų disputas, ar teisingai, ar neteisingai čia skaičiuojame, registre atsirado lygiavertės transporto priemonės įrašas, tokia, kokią jie nori užregistruoti.

REKLAMA

Mes pagal kitos lygiavertės transporto priemonės parametrą pritaikėm CO2 ir jie apskritai jokio mokesčio nemokėjo. Tai tas klausimas išsisprendė“, – paaiškino „Regitros“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas.

Pasiteiravus, kokią pinigų dalį, prasidėjus mokesčiui, vidutiniškai pakloja lietuviai, S. Šuminas tikina, kad pinigų dalis gali pasiekti ir 150 eurų.

Be to, pabrėžiama, kad neretai nesutarimų dėl taikomo mokesčio kyla dar ir dėl to, nes automobilių gamintojo nurodyti duomenys dėl išmetamo taršos mokesčio dažnai neatitinka realybės.

„Mes skaičiuojame taip, kaip numato registracijos mokesčio įstatymas, yra variantai, kai mes turime pasirinkti šaltinius, iš ko turime skaičiuoti, ir paskutinis vienas iš tų variantų, kai taikoma formulė. 

Taršos mokestis sukėlė galvos skausmą: „Regitros“ atstovas pripažįsta, kad logikos – nėra

Tai turbūt dėl to daugiausiai disputų ir kyla, kadangi, paskaičiavus bet kuriuo atveju, turbūt gausis daugiau, negu nurodys gamintojas, tai čia galbūt yra ta bėda.

Populiariausia imtis svyruoja kažkur nuo 150 g/km iki 180 g/km. Tarp dyzelinių automobilių tai yra turbūt populiariausia. Pavertus pinigais, būtų būtų nuo 90 iki 150 eurų“, – paaiškino „Regitros“ atstovas.

Mokestis vairuotojų įpročių gali ir nepakeisti

Pašnekovas, įvertindamas vidutinę sumokamo mokesčio dalį, pastebi, kad didesnį mokestį lemia ir senas automobilių parkas Lietuvoje. Be to, tikinama, kad net ir prievolė sumokėti už taršą vairuotojų įpročio pirkti dyzelinius automobilius nepakeis. Visgi, tiksliai pasakyti, kaip tokia mokestinė prievolė pakeitė lietuvių pasirinkimą, dar gali prireikti bent kelių mėnesių.

REKLAMA

„Lietuvoje automobilių parkas yra vienas seniausių Europoje ir galbūt ta suma – 90 ar 150 eurų – ji vienokia, kai automobilio kaina yra 20 tūkst. eurų ar daugiau, ir kai automobilis kainuoja 2–3 tūkst.

Automobilių registracijos mokestis (nuotr. „Regitra“)

Jeigu reikėtų daryti išvadas dėl taršos mokesčio poveikio vairuotojų pasirinkimams tik nuo liepos 1-os iki šios dienos, tai tikrai mes tų duomenų neturime, čia reikia mažiausiai mėnesio ar daugiau.

Mūsų automobilių parkas yra 70 proc. dyzelinis. Nesu tikras, ar tai labai smarkiai atbaidys vairuotojus nuo dyzelinių automobilių, nes jie yra turbūt taupesni, mažesnės kuro sąnaudos“, – pastebėjo S. Šuminas.

Visgi, Aplinkos ministerijos atstovai tikina, kad formulės, kaip skaičiuoti skirtingų automobilių taršos kiekį, yra perkeltos iš Europos Parlamento ir Tarybos reglamento.

Užfiksuoti rekordinis automobilių pardavimai

Skelbimų portalo „Autobilis.lt“ ekspertas Andrius Kilda sako pastebėjęs, kad kovo 16 dieną automobilių pardavimai praktiškai stojo, o autoverslininkų užsakyti ir užsienyje nupirkti automobiliai vis dar vyko į Lietuvą.

„Dėl šios priežasties ėmė augti skelbimų skaičius portale. Pardavimą sunkino ir dėl karantino nedirbanti „Regitra“, kurios būtinai reikėjo norint parduoti iš užsienio atvežtą automobilį. Aiškesni rinkos išjudėjimo požymiai pradėjo matytis birželio pradžioje iki pat liepos. Manėme, šiam postūmiui įtaką padarė nuo liepos pirmos įsigaliojęs automobilių taršos-registracijos mokestis ir liepą automobilių pardavimai vėl atslūgs. Tačiau taip neįvyko, po liepos 1 sandoriai toliau vyksta panašia apimtimi“, – kalbėjo jis.

REKLAMA

Andrius Kilda

Jis sako, kad iš vartotojų veiksmų skelbimų portale „Autobilis.lt“ pastebima, kad žmonės vis aktyviau siekia pasinaudoti 1000 eurų kompensacija keičiant seną automobilį į mažiau taršų:

„Autobilis.lt“ portale sumažėjo pačių pigiausių automobilių skelbimų, tuo pačiu autoverslininkai vis daugiau atveža beveik naujų, mažos klasės automobilių, kurie tinkami subsidijai gauti. Taip pat pastebime vis didesnį susidomėjimą elektromobiliais, nors lyginant su tradiciniu kuru varomais automobiliais, parduodamų elektromobilių skaičius nepalyginamai mažesnis, bet kasmetinis augimas siekia beveik geometrinę progresiją.“

Pasak jo, dyzeliniai automobiliai ir toliau išlieka populiarūs, tačiau čia taip pat pastebimos ryškėjančios naujos tendencijos.

„Rinkdamiesi automobilį iki 5 metų amžiaus, vienodas kiekis pirkėjų pasirenka benzinu ar dyzelinu varomas transporto priemones. Taigi, matome, benzininių transporto priemonių populiarėjimą, nes paėmus bendrai Lietuvos automobilių parką, čia registruota virš 1 mln. dyzelinių automobilių ir tik apie 450 tūkst. benzinu arba benzinu ir dujomis varomų automobilių“, – sakė A. Kilda.

Transporto priemonių skelbimo portalo „Autoplius.lt“ komunikacijos vadovas Matas Buzelis pastebėjo, kad nors Lietuvoje automobilių rinka, paskelbus karantino laikotarpį, iš pradžių ženkliai sustojo, vėliau ji gerokai atsitiesė, o birželis tapo rekordinis pardavimų mėnuo naudotų automobilių rinkoje.

„Birželis buvo rekordinis – niekada per paskutinius 10 metų naudotų automobilių rinkoje Lietuvoje nebuvo tokio didelio sujudimo, koks buvo per praėjusį birželį. 2019 metų birželis buvo visai geras mėnesis, bet šiais metais, atrodo, 55 proc. geresnis. Tai netikėtas augimas.

REKLAMA

Mes manėme, kad rinka lyg ir turėtų atsigauti birželio mėnesį, bet kad taip stipriai išaugs, net neprognozavome“, – stebėjosi M. Buzelis.

Matas Buzelis

„AutoTyrimų“ duomenimis, gautais išanalizavus „Regitra“ pateiktus pradinius duomenis, 2020 m. birželį Lietuvoje pirmą kartą įregistruoti 17, 691 tūkst. naudoti lengvieji (M1 ir N1) automobiliai, t.y. 15,5 proc. daugiau nei 2019 m. birželį. Tai pirmasis mėnuo nuo koronaviruso (COVID-19) pandemijos pradžios, kuomet, lyginant su praėjusių metų duomenimis, pastebimas rinkos augimas. Gegužę nuosmukis siekė 39,6 proc., o balandį – 59,4 proc.

Birželį šalyje daugiausiai įregistruota „Volkswagen“ markės automobilių. Iš viso jų – 2641 tūkst. Taip pat populiarūs buvo ir BMW – 2, 121 tūkst. registracijų ir „Audi“ 1,725 tūkst. užregistruotų automobilių. Tarp modelių pirmavo „Volkswagen Passat“ , 5  ir 3 serijos BMW. Pirmą kartą Lietuvoje įregistruotų naudotų automobilių vidutinis amžius siekė 11,5 metų. Dyzelinių automobilių dalis buvo 69,0 proc.

Automobilių turgus

2020 m. sausį–birželį Lietuvoje pirmą kartą įregistruoti 74,146 tūkst. naudoti lengvieji automobiliai, t.y. 20,0 proc. mažiau nei atitinkamu laikotarpiu 2019 m. Praėjusiai metais iš viso buvo užregistruota daugiau kaip 92 tūkst. transporto priemonių. Vidutinis jų amžius siekė 11,2 metų. Dyzelinių automobilių dalis šiemet sudarė 66,3 proc., pernai – 71,3 proc.

REKLAMA

Dabartinio automobilių taršos mokesčio nereikia mokėti tik senovinių automobilių valdytojams ir keičiantis transporto priemonės savininko pavardei ar pavadinimui.

Mokestis svyruoja nuo 13,5 iki 540 eurų, priklausomai nuo automobilio rūšies ir nuo anglies dioksido (CO2) emisijos. Taršos mokestis mokamas tuo atvjeu, jei viršija 130 gramų CO2 kilometrui. 

Štai, jeigu CO2 DALIS sieks 131–140 gramų, mokestis benzinu varomiems automobiliams bus – 15–270 eurų, o dyzelinu – 30–540 eurų, dujomis – 13,5–243 eurai.

CO2 emisijai viršijus 301 gramą, mokestis dyzelinei transporto priemonei atitinkamai siekia 540 eurų, 270 eurų varomai benzinu ir 243 eurus dujomis. Už mažiausiai taršius automobilius reikia mokėti atitinkamai 30, 15 ir 13,5 euro.

Nuo liepos 1 d. Lietuvoje įsigaliojus taršių automobilių mokesčiui, į valstybės biudžetą iš viso buvo surinkta 1,5 mln. eurų.  


Rašyti komentarą...
M
Maziukas
2020-07-24 15:37:24
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tegul apmokestina lektuvus kariumene ukinikus nes bijo juos paliesti
Atsakyti
-1

U
Ubags
2020-07-24 15:04:12
Pranešti apie netinkamą komentarą
Aga visi jauciam kad oras grinesnis patapo
Atsakyti
0

D
Dar2
2020-07-24 15:29:29
Pranešti apie netinkamą komentarą
Dar vienas Lietuvoje milijonierius atsiras kai įves šituos mokesčius,pirmą kišenės pilnos reikia prisikrauti. O paskui gal kokį kelią vieną kitą sutvarkys dėl akių dumimo.
Atsakyti
-1

SKAITYTI KOMENTARUS (16)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų