Pasak Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pranešimo, turimi duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad V. Sutkus, pasinaudodamas užimamomis pareigomis, pažintimis, ryšiais ar kita įtaka, galimai gaudavo neteisėtą piniginį atlygį už darytą poveikį priimant įvairius verslo subjektams svarbius teisės aktus.
Tarp tokių įstatymų projektų – 2019 metų pabaigoje svarstytas 2020 metų Lietuvos biudžeto įstatymų paketas, įstatymai dėl bankų turto ir pelno mokesčių bei kiti.
Nei STT, nei Generalinė daugiau detalių apie poveikį įstatymų priėmimui nepateikia. Tik atskleidė, kad tiria, iš kur V. Sutkus gavo 400 tūkst. eurų.
Sprendžiant iš pareigūnų informacijos, jie įtaria, kad M. Zalatorius sumokėjo pinigus V. Sutkui, kad jis galėtų palenkti Seimo narius priimti palankesnius įstatymus.
Praėjusių metų pabaigoje daugiausia tokių diskusijų kėlė Finansų rinkos dalyvių mokesčio įstatymas, taip pat jį pakeitusi Pelno mokesčio įstatymo pataisa, pagal kurią bankai įpareigoti be 15 proc. įprastinio tarifo mokėti papildomą 5 proc. pelno mokesčio tarifą.
Jeigu būtų priimtas pirmas įstatymas, bankams tai būtų atsiėję 60 mln. eurų per metus. Priėmus antrą įstatymą, jiems mokėti reikės apie 20 mln. eurų per metus. Bent jau tokius skaičius pateikia įstatymų iniciatoriai.
Peržiūrėjus Seimo teisės aktų registrą, taip pat įstatymų svarstymui priskirtų komitetų vaizdo įrašus, atrodo, kad M. Zalatorius ir V. Sutkus juose jautėsi gana laisvai – draugiškai šnekučiavosi su parlamentarais ir kitais posėdžio dalyviais, kartais pertraukinėdavo pirmininkaujantį be atskiro leidimo replikuodavo.
2019 gruodžio 9 d. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdyje, kai buvo priimtas galutinis sprendimas dėl Finansų rinkos dalyvių mokesčio nukėlimo neribotam laikui, jie sėdėjo greta. V. Sutkus posėdyje nepratarė nė žodžio, tačiau kažką užsirašinėjo. Abu vadovai posėdį paliko kartu.
Daugiausia kritikos Seimo plenariniuose ir komitetų posėdžiuose dėl bankų mokesčio išsakė konservatoriai Mykolas Majauskas, Gintarė Skaistė, Jurgis Razma, liberalai Simonas Gentvilas, Kęstutis Glaveckas, Mišriajai Seimo narių frakcijai atstovaujanti Aušrinė Armonaitė. Mokesčio įvedimą palaikė valdančioji koalicija.
Pareigūnai teigia nenustatę, kad dėl įstatymo priėmimo kyšį gavo kokie nors Seimo nariai. M. Zalatoriaus ir V. Sutkaus vadovaujamos organizacijos kol kas situacijos nekomentuoja.
Įspėjo apie bankų grasinimus
2019-10-11 d. Seimo narys Zbignev Jedinskij registravo Finansų rinkos dalyvių, kitaip vadinamo, Bankų mokesčio įstatymo projektą. Juo siūlyta bankų, kredito unijų ir kitų kredito įmonių turtui, viršijančiam 300 mln. eurų, taikyti 0,03 proc. mokestį. Buvo skaičiuota, kad toks mokestis leistų surinkti į biudžetą apie 60 mln. eurų.
2019-10-21 d. Seimo Teisės departamentas pateikė savo išvadą dėl įstatymo projekto su keliolika pastabų, tarp jų ir tai, kad projektas gali prieštarauti Konstitucijai.
2019-10-28 d. Teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas pateikė išvadą, kuria pasiūlė projektą derinti su Europos Centriniu Banku (ECB).
2019-11-07 d. Po pateikimo Seimas pritarė įstatymo projektui (už 41, prieš 4, susilaikė 5). Kartu numatyta, kad projekto svarstymas kitame Seimo posėdyje vyks 2019-11-21 d., dėl projekto paprašyta ir Vyriausybės išvados.
Posėdžio metu Z. Jedinskij sulaukė opozicijos priekaištų esą neaišku, ką tiksliai norima apmokestinti nauju įstatymu.
„Pirma norėčiau pradėti nuo pagyrimo žodžių R. Karbauskiui, jis labai teisingai sureagavo į Lietuvos bankų asociacijos grasinimą, kad įvedus mokestį viskas bus perkelta vartotojams. Man atrodo, kad tokie grasinimai yra neadekvatūs ir kreipimasis į motinines kompanijas, į motininius bankus paaiškinti, kad akcininkai labai aiškiai atsakytų, ar iš tikrųjų yra jų tokia politika ir pozicija, man atrodo, buvo labai labai teisingas žingsnis“, – posėdyje kalbėjo M. Majauskas.
Projektą kritikavo ir S. Gentvilas:
„Kadangi esu socialinių mokslų žmogus, bet man patinka finansininkai, tai pacituosiu, ką gerbiama I. Šimonytė pasakė praeitą savaitę. Mokesčius moka kažkas – moka vartotojai, tarpininkai, moka akcininkai. Šitas mokestis orientuotas į tai, kad jį sumokės paskolų gavėjas, ne banko akcininkai, ne Švedijos Vyriausybė, kuri yra bankų akcija… ne kokie nors tarpininkai ar fintechai, kurie siūlo technologijas, bet paskolų gavėjas.
Ką jūs, gerbiamas Zbignevai, siūlote šiandien, tai yra pakelti palūkanų normą paskolų gavėjams Lietuvoje ir iš esmės perkelti visą šitą mokestį tiems, kurie kreipsis dėl palūkanų.“
Vyriausybės pozicija pasikeitė per dieną
2019-11-12 d. Finansų ministerija pasiūlė Vyriausybei pritarti projektui. Vis dėlto tą pačią dieną registruojama nauja ministerijos išvada, kuria siūloma „organizuoti konsultacijas dėl siūlomo finansų rinkos dalyvių mokesčio poveikio.“ Taip pat pasiūlyta svarstyti mokesčio įsigaliojimo nukėlimą.
2019-11-13 d. Vyriausybė nutarė pritarti iš dalies sušvelnintam Finansų ministerijos išvadų projektui. Tą pačią dieną BFK posėdyje nusprendžiama nesikreipti į ECB dėl įstatymo projekto, kaip to reikalavo konservatoriai Gintarė Skaistė ir M. Majauskas, o apsiriboti kreipimusi į Lietuvos institucijas.
2019-11-20 d. Seimo valdyba pritarė BFK siūlymams dėl reikalavimų nepriklausomam ekspertui, kuris vertintų Finansų rinkos dalyvių mokesčio įstatymo projektą. Tiesa, paties komiteto tokio sprendimo teisės aktų bazėje nepavyko rasti.
2019-11-28 d. grupė Liberalų sąjūdžio frakcijos narių registruoja pasiūlymą pervadinti įstatymą į Paskolų gavėjų apmokestinimo įstatymą.
2019-11-29 d. M. Majauskas registravo pasiūlymą, kuriuo naujo mokesčio įsigaliojimo data būtų nukeliama į 2020 m. liepos 1 d.
2019-11-30 d. vyksta BFK klausymai dėl įstatymo projekto. Kitaip nei įprastiniai posėdžiai, klausymų vaizdo įrašai neatliekami.
Mokslininkų išvada
2019-12-05 d. Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedros vedėjas Algirdas Bartkus pateikia vertinimą dėl įstatymo projekto.
Išvadoje rašoma, kad mokestis sudarytų nuo 7,5 proc. iki 35 proc. bankų viso bankų pelno ir būtų „sunkiai pakeliamas“.
„Labiausiai tikėtini bankų veikimo kanalai bus paskolų palūkanų ir įkainių už paslaugas didinimas.
Tai neigiamai atsilieps paskolas imančių įmonių darbuotojams, <...> apsunkins finansinę padėtį individualiems būsto statytojams, pabrangins būsto paskolas naujiems būsto pirkėjams, komplikuos padėtį jaunoms, vaikus auginančioms ir vidutines pajamas uždirbančioms šeimoms, kurios įsigyja“, – rašo A. Butkus.
Staigus posūkis – imasi naujo įstatymo
2019-12-05 d. Seimo narių grupė registruoja pasiūlymus jau svarstomam Pelno mokesčio įstatymo projektui, kuriuo numatoma įvesti papildomą 7 proc. bankų pelno mokestį.
2019-12-06 d. Šis naujas pasiūlymas, kaip ir ankstesnis Finansų rinkos dalyvių mokesčio įstatymo projektas svarstytas pagrindiniame Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje. Jame dalyvavęs M. Zalatorius kalbėjo, kad naujas mokestis yra „baudžiamasis“.
„Aš vis dėlto dar kartą tik norėčiau paprašyti Seimo narių pagalvoti apie Konstituciją ir konstitucingumą“, – kalbėjo M. Zalatorius ir pabrėžė, kad verslui turi „didelė baimę“, kad po bankų nebūtų naujų sektorinių mokesčių. Sėdėdamas prie bendro stalo su parlamentarais jis ne kartą replikavo be pirmininkaujančio leidimo.
Posėdyje M. Majauskas siūlė nukelti ir šio mokesčio įsigaliojimą nukelti į liepos 1 d. Finansų ministras Vilius Šapoka informavo, kad tokiu atveju papildomų pajamų į biudžetą būtų surinkta perpus mažiau – 10 mln. eurų (arba šešiskart mažiau nei pagal pradinį Z. Jedinskij). Vis dėlto, pasak ministro, papildomas pelno mokestis būtų priimtinesnis.
Galiausiai komitetas balsavo, kad būtų naujas įvestas naujas 5 proc. papildomo pelno mokesčio tarifas. O kitų klausimu nusprendė atmesti Finansų rinkos dalyvių mokesčio įstatymą, dėl kurio galutinai turėjo pasisakyti visas Seimas kitame posėdyje.
Paskutinis posūkis
2019-12-09 d. BFK dar kartą grįžo prie Finansų rinkos dalyvių mokesčio įstatymo projekto. Šiame posėdyje, be kita ko, dalyvavo ir šalia vienas kito sėdėjo antradienį sulaikyto V. Sutkus ir M. Zalatorius, kurie kartu ir išėjo iš posėdžio.
Šiame posėdyje, kitaip nei vykusiame prieš kelias dienas, nuspręsta daryti projekto svarstymo pertrauką. Tai reiškia, kad jo priėmimas atidedamas neribotam laikui ir negrįš į posėdžių salę naujam svarstymui.
2019-12-10 d. Pelno mokesčio pataisos priimamos po svarstymo. Už buvo 71 Seimo narys, prieš – 9, o susilaikė – 18.
2019-12-17 d. Pelno mokesčio pataisos priimamos galutinai. 90 parlamentarų balsavo už, 15 buvo prieš, o 21 susilaikė.
„Išties procedūrinis bandymas išlįsti pro rakto skylutę. Prieš tai yra pateikti du visai kitų tikslų siekiantys įstatymų projektai ir staiga atsiranda juose 38 straipsnis ir visiškai naujas reguliavimas, naujas pelno mokestis bankams.
Pateiktų projektų argumentacija buvo visai kita. Aš tik priminsiu, kad vienas iš pateikto įstatymo projekto tikslų buvo užtikrinti, kad turto iškėlimo, perkėlimo iš Lietuvos atvejais Lietuvoje būtų sumokamas mokestis nuo Lietuvoje sukurtos vertės. Tada įvykus visam šitam spektakliui dėl bankų mokesčio buvo atsisakyta Z. Jedinskio idėjos ir staiga į visai kito tikslo siekusį projektą įtrauktas naujas mokestis“, – tame posėdyje bankų mokesčio įvedimą apibendrino A. Armonaitė.
2020-01-01 Pelno mokesčio įstatymo pataisos, pasirašytos prezidento, įsigaliojo.
