Marius Dubnikovas. Didžiausia grėsmė – valstybių skolos

Per pastarąsias kelias dienas finansų rinkos reagavo audringai į koronaviruso grėsmę. JAV akcijų kainos nuo aukščiausių taškų šiais metais jau nukrito daugiau nei 20 proc. Neigiamus poslinkius dar labiau paskatino JAV sprendimas mėnesiui drausti skrydžius iš Europos.

(nuotr. SCANPIX)

Žmonių judėjimo suvaržymas siekiant suvaldyti ligą yra suprantamas, tačiau tai turės neišvengiamų finansinių pasekmių. Kol kas situacija įtempta bet nėra nevaldoma, tačiau kaip galėtų realizuotis blogiausi scenarijai ir kas galėtų būti tie „pavojaus varpeliai“?

Kaip toliau valdyti pinigus ir kaip investuoti, nes nestabilios situacijos yra pavojingos tik tiems, kurie nepasiruošę ir neturi veiksmų plano. Pirmas rimtas „pavojaus varpelis“ Lietuvai būtų, jei būtų paskelbtas visos šalies karantinas Vokietijoje. Tokiu atveju turėtume labai didelį smūgį euro zonos ekonomikai ir prekybos grandinėms. Atsistatymo galėtume tikėtis neanksčiau nei 2 – 4 mėnesių laikotarpyje ir tik darant prielaidą, kad liga pasitrauktų dėl karantino pastangų.

Antras rimtas įspėjimas būtų, jei Kinijai grįžtant prie darbinio rėžimo gautume pranešimų, kad ligos protrūkiai vėl atsinaujina ir imamasi naujų pastangų suvaldyti situaciją. Galima tikėtis, kad rinkos į pakartotinį smūgį reaguotų daug audringiau.

Na, o didžiausia grėsmė yra sulaukti valstybių skolos krizės. Italijos ekonomika iki šiol atrodė kaip vieną koją turinti krypuojanti antis. Dabar ši šalis stovi vietoje ir suprantame, kad valstybės biudžetas nepaliaujamai kraujuoja išmokomis negaudamas net ir įprastų įplaukų. 

REKLAMA

Italijos skola sudaro 2,4 trilijono eurų ir vos truputį atsilieka nuo didžiausios skolininkės, skaitine reikšme, Prancūzijos. Italija turėdama didžiulę skolą eurais pasižymi ir antru didžiausiu įsiskolinimu (po Graikijos) palyginti su BVP – 134,8 proc. Taip pat tai ketvirta labiausiai prasiskolinusi valstybė pasaulyje po Japonijos, Graikijos ir Libano.

Italija yra ketvirta ekonomika pagal dydį Europoje ir trečia Europos sąjungoje, todėl jos įtaka yra milžiniška. Italijos ekonomika yra 9 kartus didesnė nei Graikijos ir galime prisiminti, kokia kančias Graikų skolos kėlė ekonomikų stabilumui.

Šioje šviesoje gan keistai atrodo, kaip Italai vis dar gali skolintis 10 metų laikotarpiui už 1,25 proc. metinių palūkanų. Ir šis skaičius gali būti geras indikatorius stebint ar artėjame finansinio nestabilumo, palūkanų augimas Italijos skoloje būtų geras įspėjimas, kad finansų rinkos apsikrėtė virusu ir artėjame link realios finansų krizės.

Visame šiame fone sunku tikėtis, kad greitai kažkas pasikeis į gerą. Situaciją gali pataisyti viruso atsitraukimas ar vakcinos pristatymas, tačiau tiek vienam tiek kitam reikia laiko, o prekybos grandinių lūžimas ir galimos valstybių skolų krizės tikimybė auga su kiekvienu karantinu, tad reikia stebėti ar neskamba pavojaus varpeliai.

Nepaisant situacijos investuojantiems ir savo pinigus valdantiems žmonėms tokios situacijos yra kai kuriais aspektais palankios. Jei iki šiol nebuvo taupomi pinigai, tai periodinį taupymą pradėti nėra geresnio laiko nei turbulentiškais periodais – visada smagu atsidėjus dalį pajamų jas nukreipti į pingančias turto klases, o sunkumams pasibaigus galima pradėti investuoti ir didelėmis sumomis.

Didesni sukrėtimai yra vienintelis laiko tarpas investiciniame cikle, kai gana aiškiai žinomas taškas, kuriame esame, ir tinkamai pasirengus galimos krizės gali tapti galimybių metu.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų