Šventinė dovana: imi atostogų kelias dienas, o ilsiesi beveik 2 savaites

Kalėdos ir Naujieji metai – vienos mėgstamiausių žiemos švenčių džiuginančios jaukumu, ramybe ir susitikimais su artimiausiais žmonėmis. O šiemet jiems bus galima skirti dar daugiau laiko, nes prie šventinių laisvadienių pridėjus 2 arba 4 dienas atostogų, šventes galima būtų tęsti iš viso 9 arba 12 dienų.

Kalėdinės dovanos Fotodiena/Dmitrijus Radlinskas

Šventinių atostogų matematika labai paprasta – Kūčias šiemet švęsime antradienį (gruodžio 24 d.), o Kalėdas trečiadienį ir ketvirtadienį (gruodžio 25 ir 26 d.), tad prie trijų laisvadienių pridėję pirmadienį (gruodžio 23 d.) ir penktadienį (gruodžio 27 d.) iš viso turėsime 9 laisvas dienas.

O Naujieji metai prasideda trečiadienį, tad jeigu paimsime dar 2 dienas atostogų (gruodžio 30 ir 31 d.) iš viso turėsime jau 12 laisvadienių.

Didžioji dalis Lietuvos įmonių tarpušvenčiu dirba

Pasak personalo valdymo profesionalų asociacijos direktorės Aušros Bytautienės, dalis įmonių tarpušvenčiu nedirba ir suteikia darbuotojams papildomas laisvas atostogų dienas.

Vakarų pasaulyje ši praktika labiau paplitusi, Lietuvoje ji vis dar nėra labai dažna.

„Žinoma, apie atostogas net nesvarstoma tose įmonėse (dažniausiai prekybos), kuriose šventiniu laikotarpiu daugiausia darbo. Joms šis laikotarpis yra didžiausio pelno gavimo metas. Tiesa, kai kurie didieji prekybos tinklai per šventes žada nedirbti.

Tokiose įmonėse ne tik, kad nėra tarpušvenčiu atostogaujama, bet neretai dar ir priimami papildomi darbuotojai šventiniam laikotarpiui. Be abejo, tai neturėtų būti joks siurprizas darbuotojui, kuris ateidamas dirbti pas tokį darbdavį jau žino koks bus darbų sezoniškumas”, – aiškina specialistė.

REKLAMA

Vis tik, anot A. Bytautienės, didžiausią dalį įmonių Lietuvoje sudaro tos, kurios tarpušvenčiu dirba įprastu grafiku. Tokių įmonių darbuotojai gali pasiimti laisvas atostogų dienas suderindami atostogų grafiką su vadovais ir kolegomis.

„Tačiau gana dažnai girdžiu kalbant, neva šventiniu laikotarpiu likę dirbti darbuotojai yra nedarbingi, nematantys prasmės dirbti. Šiuo atveju verta atskirti du dalykus. Pirmiausia, jeigu tai yra gamybos įmonė darbuotojų nenusiteikimui ar nenorui dirbti paprasčiausiai nelieka erdvės, nes darbas vyksta įprastu ritmu. Tačiau jeigu tai yra biuro darbuotojai, tuomet tai jų pačių atsakomybė, kaip jie susiplanuos savo darbus.

Tikrai būna situacijų, kai nemažai klientų, partnerių, tiekėjų ar kolegų atostogauja ir darbo krūvis tarpušvenčiu sumažėja. Bet jeigu toks darbuotojas nepasiėmė atostogų ir liko darbe – tuomet tarpšventinės dienos gali tapti puikia proga susitvarkyti savo kompiuterį, darbo stalą, nudirbti įvairius smulkius darbus, kurie vis lieka nustumti į šalį svarbesnių”, – pataria specialistė.

Kaip skaičiuojami atostoginiai

Daugelyje darbo sutarčių, be kita ko, sutariama dėl mėnesinio darbo užmokesčio (taip pat kitų mokėjimų). Alga mokama tik už tas dienas, kai žmogus realiai dirba (už poilsį savaitgaliais ar švenčių dienomis nemokama). Atostogų trukmė taip pat skaičiuojama darbo dienomis.

Taigi, sprendžiant, kokią atostoginių sumą reikia išmokėti darbuotojui, jo mėnesinį atlyginimą reikia perskaičiuoti į dieninį uždarbį.

Darbo kodekse numatyta, kad kasmetinių atostogų laiku darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis (atostoginiai). Jis nėra lygus kas mėnesį gaunamos algos aritmetiniam vidurkiui. Jo apskaičiavimo tvarką numato specialus Vyriausybės nutarimas.

REKLAMA

Vidutinio darbo užmokesčio (VDU) skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas VDU.

Pavyzdžiui, jeigu atostogausite sausį, tai VDU skaičiavimui bus imamas spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesių duomenys apie jūsų atlyginimą.

Darbuotojo VDU apskaičiuojamas pagal tuos 3 mėnesius gautas sumas už atliktą darbą ar dirbtą laiką, įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis (pvz., viršvalandžius ar priedus) ir mėnesines premijas, mokamas už mėnesio darbo rezultatus.

Kaip minėta, atostogos suteikiamos darbo dienomis. Taigi ir atostoginiams skaičiuoti imamas vienos dienos VDU, kuris dauginamas iš atostogų dienų skaičiaus. T. y. per 3 mėnesius gautos sumos dalijamos iš faktiškai per juos dirbtų dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas) ir dauginamos iš atostogų dienų.

Kadangi kiekvienas mėnuo turi skirtingą skaičių darbo dienų, tai ir atostoginių dydis, ir likęs atlyginimas už atostogų mėnesio darbą skiriasi. Žemiau pateikiamas pavyzdys, kaip skiriasi atostoginiai ir mėnesio alga, kai sutartyje nurodytas darbo užmokestis yra 1300 eurų.

Darbuotojai įtarinėja buhalterius

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija skaičiuoja, kad kitais metais atostogauti labiausiai apsimokės sausį, kovą ir liepą. Labiausiai neapsimokės – lapkritį, gegužę ir vasarį.

REKLAMA

Asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė pripažįsta, kad dėl dabartinės atostoginių skaičiavimo tvarkos kartais kyla nesusipratimų. Ji viliasi, kad ateityje ši tvarka bus pakeista.

„Rekomenduojame susiplanuojant atostogas nemiršti, kad atostoginiai yra skaičiuojami iš trijų paskutinių mėnesių duomenų, ir dėl to mėnesio alga su atostoginiais bus ne tokia kaip yra įprasta“, – paaiškino pašnekovė.

Anot jos, kai atostoginiai skaičiuojami iš mažesnio vidurkio, nei yra to mėnesio darbo dienos kaina, darbuotojas gauna mažiau.

„Tada dažnai yra kaltinamas buhalteris, kad kažką blogai suskaičiavo. Bet taip nėra. Seniai yra tokia tvarka, kuri gana sudėtinga ir daugeliui nesuprantama.

Turime lūkestį, kad kada nors Darbo kodekso nuostatos bus paprastesnės ir atostoginių skaičiavimas bus visiems suprantamas, o nuskriaustųjų neliks. Tačiau kol kas nėra užregistruota jokių projektų dėl atostoginių skaičiavimo keitimo“, – komentavo D. Čibirienė.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų