Šapoka užsiminė apie planus dėl naujo mokesčio bankams

Neseniai paskelbta, kad Švedija svarsto apmokestinti šalyje veikiančius komercinius bankus ir gautas lėšas skirti gynybos stiprinimui. Finansų ministras Vilius Šapoka neatmeta, kad panašus mokestis gali būti įvestas ir Lietuvoje.

Vilius Šapoka (nuotr. Fotodiena.lt)

Seime atsakinėdamas į parlamentarų klausimus apie kitų metų valstybės biudžetą, šalies skolinimąsi ir ekonomikos augimo tendencijas, jis pripažino apie tai bendravęs ir su kolege iš Švedijos.

Liberalų sąjūdžio frakcijos narys, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas posėdyje priminė, kad naujienų agentūra „Bloomberg“ prieš kelias dienas paskelbė žinią, kad Švedijos parlamentas ruošiasi priimti taip vadinamą bankų mokestį. Pagal kurį kažkoks procentas nuo bankų pelno būtų skiriamas gynybos reikmėms.

„Lietuvos bankų rinkoje yra Skandinavijos, Švedijos bankai. Tai praktiškai išeitų tokia situacija, kad ir Lietuvoje veikiantys Švedijos bankai, jų filialai taip pat turėtų mokėti tokį mokestį.

Kitaip sakant, mūsų mokesčių mokėtojai turėtų tokį mokestį mokėti per banką ne kam kitam kaip Švedijos biudžetui. Sakykite, ar Finansų ministerija, ar Lietuvos bankas turi savo požiūrį, interpretaciją į šį klausimą ir sprendimą, ar jis dar tik formuojasi. Kokia situacija“, – ministro klausė K. Glaveckas.

REKLAMA

Atsakydamas jam V. Šapoka pripažino, kad prieš kelias dienas buvo susitikęs su Švedijos finansų ministre. Su ja šis klausimas esą buvo detaliai aptartas, taip pat aptartos priežastys, paskatinusios tokį mokestį įvesti.

„Šioje srityje su Švedija mes tikrai bendradarbiaujame. Kalbant apie vidines diskusijas, tai jos Lietuvoje nėra pasibaigę. Tokia idėja buvo iškelta ir ne pirmą kartą. Manau, kuomet įsibėgėsime ir priimsime sprendimą, tai tikrai visi sužinosime vienu metu.

Žinoma, yra tam tikrų skirtumų tarp Lietuvos ir Švedijos rinkos. Lietuvoje rinka šiuo požiūriu yra labai koncentruota. Kuomet konkurencija yra silpnesnė, papildomą mokestį perkelti ant vartotojų yra lengviau“, – kalbėjo ministras.

Jis teigė atkreipiantis dėmesį į vartotojus dėl to, kad didelės įmonės sugebės pasipriešinti galimam bankų norui perkelti mokestį klientams. Taigi, visi tokio naujo mokesčio našta būtų perkelti gyventojams.

„Jei priimame tokį mokestį, reikėtų ieškoti subalansuoto varianto. Manau, visas alternatyvas įvertinsime kaštų ir naudos požiūriu, ir tik tuomet priimsime kokį nors sprendimą“, – patikino V. Šapoka.

Primename, kad bankų ir finansų institucijų mokestį 2016 m. įsivedė Lenkija. Jam įsigaliojus kaimyninėje šalyje buvo apmokestinti vietos bankai, šalyje veikiantys užsienio bankai ir jų filialai, taip pat kredito unijos.

Be to, mokestis pradėtas taikyti ir draudimo bendrovėms, vartojimo kreditų įmonėms. 0,44 proc. mokesčio tarifas skaičiuojamas nuo šių institucijų valdomo turto vertės.

Lietuvos banko duomenimis šių metų pradžioje šalies bankų sektoriaus turtas buvo vertinamas daugiau kaip 28,6 mlrd. eurų.

Lietuvoje veikiančių bankų pelnas praėjusiais metais siekė beveik 358 mln. eurų.


Rašyti komentarą...
K
Klientas
2019-09-19 14:10:12
Pranešti apie netinkamą komentarą
Nėra padėties be išeities. Pereikit į kitus bankus, pas švedus neturėkit sąskaitų, ir nebus problemų. Aš prieš kelis metus tą padariau ir nesigailiu.
Atsakyti
0

G
Gėda
2019-09-20 10:03:20
Pranešti apie netinkamą komentarą
Nausėda neleis, jis geriau iš minimalkininkų atims keliolika Eurų.
Atsakyti
-1

SKAITYTI KOMENTARUS (2)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų