Savo socialinėje paskyroje V. Zelenskis teigė, kad kiekvienas, pirkdamas rusišką naftą ar dujas, prisideda prie civilių žudymo Ukrainoje.
„Pirkdami rusišką naftą ir dujas, finansuojate ukrainiečių žudynes. Būkite ryžtingesni nei bet kada. Nustokite maitinti rusų karinę mašiną“, – rašė V. Zelenskis.
Visgi Ukrainos lyderis V. Zelenskis išskyrė Baltijos valstybes – Lietuvą, Latviją ir Estiją. Teigiama, kad tai šalys, kurios atsisakė remti Rusijos vykdomą genocidą Ukrainoje, nepirkdamos rusiškų dujų ir naftos.
Europos Sąjunga (ES) rengiasi paskelbti sankcijų rusiškoms anglims.
Nors Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles Michelis trečiadienį pareiškė, kad 27 valstybes vienijantis blokas „anksčiau ar vėliau“ turės įvesti sankcijų ir Rusijos naftos bei dujų sektoriams, ES kol kas vengė tokių žingsnių.
Rusija yra stambi iškastinio kuro gamintoja ir, Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) duomenimis, pajamos iš naftos ir dujų pernai sudarė 45 proc. federalinio biudžeto.
Štai kodėl Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino ES atsisakyti rusiškų energijos išteklių pirkimo, kad „Rusija nebeturėtų pinigų šiam karui“.
JAV duomenimis, 2020 metais Rusija eksportavo beveik 5 mln. barelių naftos per dieną ir pusė šio kiekio teko Europos šalims, visų pirma Vokietijai, Nyderlandams ir Lenkijai.
Jungtinės Valstijos jau paskelbė embargą rusiškiems energijos ištekliams, įskaitant naftą.
Tačiau Europos Sąjungoje siūloma tik uždrausti anglių importą, nors Briuselis ir siekia šiemet dviem trečdaliais sumažinti perkamą rusiškų dujų kiekį.
Anglis galima pakeisti
Energetikos milžinės BP metinės ataskaitos apie pasaulio energetiką duomenimis, Rusija turi 15 proc. pasaulio anglių atsargų.
Tam tikros Europos šalys, kaip antai Vokietija ir Lenkija, yra ypač priklausomos nuo rusiškų anglių, kurios naudojamos elektros energijos gamybai.
Tuo tarpu Europos Sąjungoje šiuo metu vyrauja tendencija laipsniškai atsisakyti taršių anglių: Briugelio idėjų instituto Briuselyje duomenimis, kietojo iškastinio kuro vartojimas nuo 1990 iki 2020 metų sumažėjo nuo 1,2 mlrd. iki 427 mln. tonų.
Europiečiai taip pat uždarė savo kasyklas, tačiau tapo labiau priklausomi nuo importo.
2020 metais ES įsigijo 40 mln. tonų rusiškų juodųjų akmens anglių (54 proc. importo), nors 1990 metais atitinkamas kiekis sudarė tik 8 mln. tonų (7 proc.).
Visgi Vokietija planuoja iki ateinančio rudens atsisakyti rusiškų anglių.
„Rusiškos anglys gali būti pakeistos, nes pasaulio anglių rinkos yra tinkamai aprūpintos ir lanksčios“, – pažymėjo Briugelio institutas.
Stambių anglių gamintojų sąraše taip pat yra Jungtinės Valstijos, iš kurių ES šiandien importuoja 17,5 proc. anglių, ir Australija, iš kurios blokas perka 16 proc. anglių.
Anglių taip pat galima pirkti iš Pietų Afrikos ar Indonezijos.
Pakeisti naftą tebėra įmanoma
Rusija yra didžiausia pasaulyje naftos eksportuotoja ir, Eurostato duomenimis, tiekia daugiau kaip 25 proc. ES reikalingos naftos.
Atskirų bloko šalių priklausomybės lygis nėra vienodas: pavyzdžiui, 2021 metų pirmąjį pusmetį Rusija parūpino 75 proc. naftos, reikalingos Bulgarijai, Slovakijai, Vengrijai ir Suomijai.
„Iš principo pakeisti rusišką naftą bus paprasčiau, negu pakeisti rusiškas dujas“, nes importas atgabenamas laivais, o ne infrastruktūra, kaip antai naftotiekiais, pažymėjo Briugelio institutas.
Ekspertai taip pat mini vadinamąjį susisiekiančiųjų indų reiškinį: rusiškos naftos bareliai galiausiai būtų parduodami Kinijai, kurioje pakeistų naftą iš Artimųjų Rytų ir ta nafta tuomet būtų prieinama Europai.
Tačiau Rusija taip pat eksportuoja daug Europoje labai mėgiamo dyzelino – 1,5 mln. barelių per dieną.
„[Dėl embargo] kiltų tikra problema dėl dyzelino“, įspėjo Prancūzijos ekologinės pereigos ministrė Barbara Pompili.
Jeigu bus paskelbtas embargas, reikės rasti kitų ne tik naftos, bet ir dyzelino šaltinių.
Brangus pasirinkimas
Rusija tiesiogiai eksportuoja dujas į Europą per dujotiekių tinklą.
Rusiškos dujos, kurių į ES per metus importuojama 155 mlrd. kubinių metrų, sudaro 45 proc. bloko importo ir tenkina beveik 40 proc. vartojimo poreikių.
Galimo embargo visiems Rusijos energijos ištekliams klausimas skaldo Europą, nes kai kurios šalys yra labiau priklausomos už kitas, pavyzdžiui, Vokietija iš Rusijos gauna 55 proc. reikalingų dujų.
„Tiekiamų rusiškų dujų negalima pakeisti kitomis“ ir jų tiekimo nutraukimas „mums pakenks labiau negu Rusijai“, pareiškė Vokietijos finansų ministras Christianas Lindneris (Kristianas Lindneris).
Eurostato duomenimis, rusiškos dujos pernai sudarė 75 proc. importo dešimtyje šalių – Austrijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Estijoje, Suomijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Rumunijoje, Slovakijoje ir Slovėnijoje.
Baltijos šalys šį mėnesį nutraukė rusiškų dujų importą ir naudoja savo atsargas.
Visiškai atsisakius rusiškų dujų, Europai būtų sunku užpildyti savo dujų saugyklas kitai žiemai.
Ekspertai sako, kad, padidinusi importą iš kitų šalių, įskaitant laivais gabenamų suskystintų gamtinių dujų (SGD) importą, Europa rusiškas dujas galėtų pakeisti tik iš dalies.
Todėl būtų būtina mažinti dujų vartojimą, be kita ko, ribojant kai kurių pramonės sektorių gamybą.
Vyriausybei patarinėjanti Prancūzijos ekonominės analizės taryba (CAE) apskaičiavo, kad embargas rusiškiems energijos ištekliams, įskaitant dujas, Vokietijai atsieitų 0,3–3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).
O „Lietuvoje, Bulgarijoje, Slovakijoje, Suomijoje ar Čekijoje nacionalinės pajamos gali sumažėti 1–5 proc.“, nurodė taryba.
