„Foreign Policy“ duomenimis naujajame „WikiLeaks“ skelbiamų dokumentų rinkinyje iš 1,7 mln. dokumentų, datuotų 1973-1976 metais, „mažai siurprizų, bet yra keletas įdomių atradimų“. Pavyzdžiui, jame rasime „Maroko karaliaus Hasano II užklausimą JAV su prašymu pateikti informaciją apie neatpažintą skraidantį objektą, pastebėtą prie Maroko pakrantės 1976 metų rugsėjo 19 dienos ankstų rytą“, rašo „inopressa.ru“.
Kaip teigiama į Vašingtoną siųstoje JAV karinio atašė telegramoje, visose iš įvairių vietų gautose ataskaitose apie šį įvykį buvo kalbama apie apvalios formos sidabraspalvį šviečiantį objektą, be garso judantį iš pietvakarių į šiaurės rytus. Paskui objektą tęsėsi neištisinis ryškių kibirkščių ir nuolaužų šleifas. Anot vieno iš karininkų, savo akimis mačiusių objektą, jis skrido „lygiagrečiai krantui sąlyginai nedideliu greičiu, tarsi tūpti besirengiantis orlaivis“.
JAV Valstybės departamento sekretoriaus atsakomojoje telegramoje teigiamama, kad „konkretų atsakymą duoti sunku“, tačiau, remiantis objekto išvaizdos ir skridimo trajektorijos aprašymais galima spėti, kad tai galėjo būti „meteoras arba irstantis palydovas“. Ir vis dėlto, tęsia telegramos autorius, oficialūs asmenys pažymi, kad vyriausybė neturi žinių apie JAV karinius ar civilinius skraidymo aparatus arba kosminius palydovus, kurie būtų Maroko rajone ir galėtų sukelti NSO įspūdį. „2012 metų spalį kanadietis astronomas mėgėjas Tedas Molchanas (...) įkėlė į kosminiams palydovams skirtą savo svetainę pranešimą, kad objekto trajektorija ir incidento laikas sutampa su kosminių šiukšlių elemento – raketinio variklio – įlėkimo į atmosferą momentu. Raketa buvo paleista prieš du mėnesius, 1976 metų liepą. Tai, kad NSO buvo ne amerikiečių, pasirodė esant tiesa, tačiau, sprendžiant iš visko, iš Valstybės departamento siųstoje telegramoje buvo pateikta ne visa informacija apie incidentą arba jos autorius mėgino kažką nuslėpti: JAV strateginė vadovybė susekė atitarnavusį sovietų raketos elementą ir įtraukė jį į sekimo stoties duomenų bazę, kur apie jį padarytą įrašą vėliau aptiko T. Molchanas. Tad praėjus 35 metams paslaptis išaiškėjo“, - rašo autorius.
