Tėvams bus leidžiama gimimo liudijime lyties grafą palikti tuščią, taip iš esmės sukuriant nenustatytos lyties kategoriją valstybės registre.
„Tai bus pirmas kartas, kai įstatymu bus pripažįstama, jog yra žmonių, kurie nėra nei vyrai, nei moterys, arba kurie yra ir vyrai, ir moterys, – žmonių, kurie neatitinka tradicinių teisinių kategorijų", – sakė Brėmeno universiteto teisės profesorė Konstanze Plett.
Toks pakeitimas turi panaikinti spaudimą tėvams greitai priimti sprendimus dėl prieštaringai vertinamų lyties koregavimo operacijų naujagimiams.
Tačiau net įsigaliojus įstatymui (lapkričio 1-ąją), vis tiek liks klausimų dėl to, ką reikš gyventi be teisinės lyties.
Vokietijos pasuose, kuriuose dabar vyriška lytis žymima raide "M", o moteriška – "F", netrukus bus leista lyties grafoje įrašyti ir "X", sakė vidaus reikalų ministras.
Kaip sakė K.Plett, kuri specializuojasi interseksualių asmenų žmogaus teisių srityje, reikės nustatyti taisykles ir kitiems asmens dokumentams.
„Bus žmonių su neįregistruota lytimi, – sakė K.Plett. – Jų negalima jėga priskirti vienai ar kitai tradicinei lyčiai šiuose kituose kontekstuose.“
Parlamentarai dar turi paaiškinti, kaip toks pokytis paveiks santuokos ir partnerystės įstatymus.
Vokietijoje santuoka yra apibrėžiama kaip vyro ir moters sąjunga, o tos pačios lyties asmenų poros gali įregistruoti civilines partnerystes.
Naujasis įstatymas yra skirtas naujagimių tėvams ir neišsprendžia visų interseksualių asmenų problemų, įskaitant santuokas ir civilines partnerystes, sakė Vidaus reikalų ministerijos atstovas.
„Išskirtų“ vaikų likimas
Labiau neatidėliotinas interseksualių asmenų teisių gynėjų rūpestis yra tas, kaip tokiems po gimimo „išskirtiems“ vaikams seksis pasaulyje, kuris funkcionuoja iš esmės remdamasis dviem lytimis.
„Mokyklos turi tualetus berniukams ir tualetus mergaitėms. Kur eis toks tarpinis vaikas?" – klausė „ILGA Europe“ – lesbiečių, gėjų, biseksualų, transseksualų ir interseksualų teisių gynimo organizacijos – politikos direktorius Silvanas Agiusas.
„Yra atskira sportinė veikla berniukams ir mergaitėms, daugybė kitų panašių dalykų, – sakė jis. – Šis įstatymas to nepakeičia. Jis iš karto nesukuria erdvės interseksualiems žmonėms būti savimi.“
Europa atsilieka lyties tapatybės teisių srityje, sakė S.Agiusas.
Anksčiau šiais metais Australija ėmė leisti žmonėms asmens dokumentuose identifikuotis kaip interseksualiems ir pripažino lyties identitetą kaip ginamą kategoriją pagal federalinius kovos su diskriminacija įstatymus.
Minimas Vokietijos įstatymas atsirado po 2012 metų Etikos tarybos – nepriklausomos ekspertų institucijos – ataskaitos, kurioje daroma išvada, kad žmonės su „lytinės raidos skirtumais“ kenčia dėl „plačiai paplitusio visuomenės neišprusimo“ ir „pagarbos trūkumo iš mediko profesijos pusės“.
Toje ataskaitoje cituojamas vienas 1965 metais gimęs žmogus be aiškių lytį nusakančių genitalijų, kuris vaikystėje buvo kastruotas be tėvų sutikimo.
„Aš nesu nei vyras, nei moteris, – sakė tas žmogus. – Liksiu gydytojų sukurptas durstinys, sudaužytas ir randuotas.“
Ekspertai apskaičiavo, kad 1,5-2 tūkst. gimdymų tenka vienas interseksualus žmogus. Tačiau teisių gynėjai sako, kad šis skaičius yra daug didesnis ir kad sumažinti skaičiai nurodomi iš dalies dėl sunkumų, iškylančių fiziniu ar hormoniniu aspektais nustatant interseksualumą.
Naujasis įstatymas jau atkreipė dėmesį į šią mažą gyventojų grupę. Tai galėtų prisidėti prie visuomenės informavimo, bet kai kas baiminasi, kad padidėjęs dėmesys gali išprovokuoti ir diskriminaciją.
„Absoliučiai privaloma tėvus, mokytojus ir gydytojus šviesti apie interseksualių žmonių gyvenimą“, – sakė vienos paramos grupės vadovė Lucie Veith.
„Vyriausybė privalo imtis priemonių ir užtikrinti, kad joks vaikas nebūtų diskriminuojamas dėl šio naujojo įstatymo“, – pridūrė ji.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
